Raštvedys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Raštvedys - įstaigos, organizacijos ar įmonės darbuotojas, atliekantis kanceliarijos darbus.

Pvz., pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą darbdavys Darbo ginčų komisijai aptarnauti turi skirti darbo ginčų komisijos raštvedį, kurio pareigos yra: priimti ir registruoti prašymus, išreikalauti iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, ekspertų išvadas, pranešti apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, rašyti darbo ginčų komisijos protokolą, siuntinėti išrašus ir sprendimus, persiųsti bylas teismui ir atlikti kitus darbo ginčų komisijos pavedimus.

Raštvedžiai ir reikalų vedėjai Rusijos imperijoje[taisyti | redaguoti kodą]

Raštvedys (rus. делопроизводитель) - kanceliarijos valdininko pareigos Rusijos imperijoje 1828-1917 m. (1828-1863 m. vadinosi производитель дел). Pareigybė egzistavo Rusijos imperatoriaus stats - sekretoriaus kanceliarijoje, Valstybės kanceliarijoje, Valstybės Dūmoje, daugelyje centrinių ir vietinių įstaigų, prie kai kurių pareigūnų.
Raštvedžių skaičius įstaigose ir ministerijų padaliniuose būdavo labai įvairus. Pvz., Valstybės Dūmoje 1911 m. buvo 34 raštvedžiai. Neretai raštvedžiai buvo skirstomi į du lygius - vyresnysis raštvedys ir raštvedys arba vyresnysis raštvedys ir jaunesnysis raštvedys. Aukštųjų lygių raštvedžiai atitinka lietuvišką terminą reikalų vedėjas.

Pagal 1828 m. nuostatus raštvedžio pareigos buvo tokios:

  • registruoti skundus ir prašymus
  • rinkti reikiamą informaciją
  • sudarinėti informacijos apžvalgas ir skaityti jas komisijose
  • prižiūrėti reikalų (skundų ir pan.) tvarkymo eigą ir t. t.

Raštvedžių ir reikalų vedėjų pareigybes galėjo užimti valdininkai, turintys XIV-V klasių rangus pagal Rangų lentelę. Maždaug nuo 1860 m. buvo taip:

Visos raštvedžių ir reikalų vedėjų pareigybės panaikintos 1917 m. lapkritį.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]