Quentin Massys

Kventinas Maseisas (ol. Quentin Massys, taip pat Matsys, Metsys, Messys; apie 1465-66 m., Levenas – 1530 m. rugsėjo 30 d., Antverpenas) – flamandų dailės mokyklos renesanso dailininkas. Vienas reikšmingiausių XVI a. flamandų tapytojų. Garsiausiu jo kūriniu minimas paveikslas „Pinigų skolintojas ir jo žmona“.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kventinas Maseisas gimė apie 1465-66 m. Levene. Jis esą buvo kilęs iš prastuomenės, kalvio sūnus. Minimas Joos Massys, kuris sukūrė Šv. Petro bažnyčios Levene laikrodį, tikriausiai buvo Kventino brolis. Tikėtina, kad Maseiso šeima buvo kilusi iš Grobendonko kaimo netoli Leveno, kur 1486 m. Maseisas vedė Alyt van Tuylt. Tikėtina, kad Maseisas mokėsi vietos vienuolyne. Tapybos tikriausiai išmoko savarankiškai dengdamas dažais medžio raižinius ir iliuminuodamas knygas. Pasak Carel van Mander, jis buvo neblogu muzikantu. 1491 m. jis įstojo į Antverpeno Šv. Luko tapytojų gildiją. Gildijoje jis kelis kartus minimas registravęs mokinius. Jo sūnūs, Janas ir Kornelis, tapo tapytojais. 1507 m. mirė pirmoji žmona, su kuria dailininkas susilaukė 6 vaikų, ir Maseisas kitais metais vedė Katharina Heyns, su kuria susilaukė dar 10 ar 7 vaikų.

1507 m. Leveno Šv. Onos bendruomenė užsakė religinį Šv. Onos legendų triptiką Leveno Šv. Petro bažnyčios altoriuj (dabar Briuselyje). 1509 m. Portugalijos karaliaus pasiuntinys užsakė jam „Septynių Mergelės Marijos kančių“ altorinį paveikslą. 1513−1517 m. Maseisas gavo dar vieną užsakymą iš Portugalijos religiniam triptikui (centrinė panelė dingusi). Prie šio kūrinio peizažų tapybos bendradarbiavo Joachimas Patiniras. Tikėtina, kad Maseisas palaikė gerus ryšius su dailininkais Jan Provoost ir Gerard David. Maseisas buvo susijęs su Erazmu Roterdamiečiu, sukūrė jo portretą, sukūrė Erazmo medalį. 1519 m. Maseisas įsigijo namą Antverpeną, kuriame Diureris lankėsi apie 1520-21 m., tačiau neminima, kad buvo susitikęs Maseisą (kuris tikriausiai tuo metu buvo išvykęs). 1521 m. Maseisas įsigijo kitą namą Antverpene. 1524 m. po Joachimo Patiniro mirties globojo jo dvi dukteris. Iki mirties 1530 m. rugsėjo 30 d. Maseisas gyveno Antverpene.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ankstyvieji Maseiso kūriniai įtakoti Dirko Bautso. „Šv. Kristoforas“, datuojamas apie 1490 m., replikuoja vieną Bautso religinio paveikslo figūrą. Nieko nežinoma apie Maseiso galimą kelionę į Italiją, tačiau jo susipažinimas su Leonardo da Vinčio kūriniais yra akivaizdus. Maseisas yra nutapęs beveik tiesioginę Leonardo „Mergelės Marijos ir Šv. Onos su avinėliu“ paveikslo repliką. Jo paveikslai rodo aiškią Leonardo peizažo vaizdavimo įtaką ir ši įtaka negalėjo persiduoti per graviūras. Nuo ankstyvosios gotikinės stiliaus įtakos gyvenimo pabaigoje Maseisas transformavosi į renesanso menininką, ką rodo apie 1529 m. datuojami „Madonos ir Kūdikio“ paveikslai, kuriame vaizduojami realistiškos motinos ir jos kūdikio scenos renesansiniame peizaže, be religinių atributų ir gotikinei stilistikai būdingos religinės mistifikacijos.

Ženklią vietą Maseiso kūryboje užima groteskiški paveikslai, kurių šaltinis tikriausiai yra Leonardo piešiniai. Leonardas da Vinčis groteskišką žmogiškųjų formų iškraipymą naudojo studijavimui, o Maseisas tai pavertė pilnaverčiais meno kūriniais. Tarp tokių kūrinių garsiausi yra paveikslai „Nelygi pora“ ir „Groteskiška sena moteris“ (tikriausiai vaizduojama tikra odos liga sirgusi moteris). Garsiausiu Maseiso paveikslu yra „Pinigų skolintojas ir jo žmona“. Jis laikomas meistriškai Maseiso atliktu ir vaizduoja pinigų skolintoją kartu su žmona, kuriems turto vertė yra persvėrusi bet ką kitą gyvenime. Paveiksle ne be ironijos vaizduojama bankininko žmona, kuri laiko religinę knygą, tačiau akimis seka vyro skaičiuojamus pinigus ir brangenybes. Svarbiausiais Maseiso religiniais kūriniais įvardijami Šv Onos ir Šv. Jono triptikai.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Šv. Jono triptikas“ (1507-08, Karališkasis meno muziejus, Antverpenas)
„Šv. Onos triptikas“ (1509, Belgijos karališkieji dailės muziejai, Briuselis)
„Groteskiška sena moteris“ (kitaip „Bjaurioji grafienė“, apie 1513, Londono nacionalinė galerija)
„Kanauninko Stephan Gardiner portretas“ (apie 1510, Lichteinšteino muziejus, Viena)
„Marija Magdalena“ (apie 1514-24, Karališkasis meno muziejus, Antverpenas)
„Madona ir Kūdikis“ (apie 1518-20, Boijmans Van Beuningen muziejus, Roterdamas)
„Moters portretas“ (apie 1520, Metropoliteno meno muziejus, Niujorkas)
„Nelygi pora“ (1520-25, Nacionalinė Vašingtono dailės galerija)
„Madona ir Kūdikis“ (1529, Luvras, Paryžius)
„Erazmo medalis“ (1519)