Pusantrokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pusantrokas
1621 – 1660

1652 m. pusantrokas nukaldintas Vilniaus monetų kalykloje
Naudojo: Abiejų Tautų Respublika
Metalas: sidabras (0,72-0,31 g)
Kalykla: Bydgoščiaus, Rygos, Krokuvos, Vilniaus pinigų kalyklos

Pusantrokas, kitaip poltorakas (lenk. Półtorak), kitaip – Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė 1,5 grašio moneta.

Sukurta remiantis vokiškos monetos vok. Drejpölker pavyzdžiu. Kaldinta Bydgoščiaus, Krokuvos, Vilniaus ir Rygos monetų kalyklose. 1654-1666 m. kaldinti karūniniai pusantrokai, 1650, 1652 ir 1753-1756 m. - lietuviškieji pusantrokai.

Pusantrokus ėmė kaldinti todėl, kad buvo masiškai kaldinami trečiokai ir reikėjo monetos, lygios pusei trečioko.

Pusantroko svoris pradžioje buvo 1,54 g (su 0,72 g sidabro), paskui sumažintas iki 1,08 g (su 0,31 g sidabro).
Pusantroko averso apačioje buvo skaičius 3 rodęs nominalą, lygų 3 pusgrašiams, kurie tuo metu nebebuvo kaldinami. Reverse buvo skaičius 24 rodęs, kad taleris lygus 24 grašiams.

Vokietijoje pusantrokus vadino brumeriais (vok. Brummer, pagal Bydgoščiaus vokišką pavadinimą vok. Bromberg).[1] XVII-XVIII a. pusantrokai buvo dažniausia moneta Ukrainoje, kur juos vadino čekais (ukr. чехи). Pusantrokas buvo lygus 1 rusiškai kapeikai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]