Pušaloto šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

55°55′50″š. pl. 24°14′43″r. ilg. / 55.9306°š. pl. 24.2452°r. ilg. / 55.9306; 24.2452

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Pušaloto šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Pasvalio
Savivaldybė	Pasvalio rajonas
Gyvenvietė	Pušalotas
Adresas	Dičiūnų g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1853 m.

Pušaloto šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Pušaloto miestelyje, 6 km į vakarus nuo Pumpėnų. Liaudies architektūros formų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčiai 1639 m. paskirta 18 valakų žemės, apie 100 dešimtinių miško. Kunigo Mykolo Baukevičiaus rūpesčiu 1708 m. perstatyta. 1820 m. jai priklausė 10 valakų žemės su Ožkyčių ir Fazukų kaimais. Dvarininko Pranciškaus Karpio ir parapijiečių lėšomis 1853 m. bažnyčia padidinta.

Ilgametis Pušaloto klebonas Feliksas Vereika (~1822–1882; palaidotas šventoriuje) apmūrijo kapines, 1879 m. paaukštino bažnyčią, pristatė dvi šonines koplyčias, 1882 m. įrengė vargonus (meistras Juozapas Radavičius). XIX a. viduryje veikė parapinė mokykla.

1855–1862 m. Pušalote klebonavo Antanas Juška (1819–1880). Jis ne tik atnaujino bažnyčią, 1857 m. pastatė kleboniją, bet ir rinko tautosaką. 1896–1912 m. klebonas Jonas Jaskevičius rėmė draudžiamos spaudos platinimą, organizavo slaptas lietuviškas mokyklas, 1898 m. pastatė prieglaudą su parapijos sale.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia liaudies architektūros formų, lotyniško kryžiaus plano (31,5 × 11,5 m), su trisiene apside, bokšteliu. Yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi mūrinė varpinė.