Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Ptolemėjas XII)
Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas
Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas
Ptolemėjų dinastija
Gimė 117 m. pr. m. e. – 51 m. pr. m. e.)
Mirė 51 m. pr. m. e.
Egipto faraonas
Valdė 80 m. pr. m. e. – 58 m. pr. m. e. ir 55 m. pr. m. e. – 51 m. pr. m. e.
Pirmtakas Ptolemėjas XI
Įpėdinis Kleopatra VI ir Berenikė IV
Vikiteka Ptolemėjas XII Naujasis Dionisas
Ptolemėjas XII traiško priešus su karališku vėzdu. Edfu šventyklos reljefas.

Ptolemėjas Naujasis Dionisas Teos Filopatoras Teos Filadelfas (117 m. pr. m. e. – 51 m. pr. m. e.) (gr.: Πτολεμαῖος Νέος Διόνυσος Θεός Φιλοπάτωρ Θεός Φιλάδελφος, Ptolemaios Néos Diónusos Theós Philopátōr Theós Philádelphos), Naujasis Dionisas, Dievo mylimas jo tėvas, Dievo mylimas jo brolis) – Ptolemėjų dinastijos faraonas, valdęs Egiptą 80 m. pr. m. e. – 58 m. pr. m. e. ir 55 m. pr. m. e. – 51 m. pr. m. e. Jis dar vadinamas "Auletes" (Αὐλητής, Aulētḗs, fleitininku) dėl meilės fleitoms ir "Nothos" (Νόθος, Nóthos, pavainikiu).

Ptolemėjas XII laikomas Ptolemėjaus IX nesantuokiniu sūnumi, kurio jis tikriausiai susilaukė su egiptiete[1][2]. Jo valdymą pertraukė liaudies sukilimas, dėl kurio jis 58-55 m. pr. m. e. buvo tremtyje. Jis apibūdinamas silpnu, hedonistišku girtuokliu ir muzikos megėju.[3]

Pirmasis valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

80 m. pr. m. e. egiptiečiai nuvertė Ptolemėją XI po to, kai jis nužudė savo pamotę Berenikę III, su kuria valdė[4]. Kai Ptolemėjas XI mirė be įpėdinio, vieninteliai pretendentai į sostą buvo Ptolemėjo IX nesantuokiniai vaikai, kurių jis susilaukė su graike[5]. Vaikai buvo tremtyje, Sinopėje, Ponto karaliaus Mitridato VI rūmuose. Vyriausiasis buvo paskelbtas karaliumi Ptolemėjumi XII Naujuoju Dionisu ir vedė savo seserį Kleopatrą V. Ptolemėjas valdė su žmona ir dukra Kleopatra VI.

Tačiau pagal testamentą Ptolemėjas I Egiptą paliko Romai, tad Ptolemėjas XII nebuvo teisėtas įpėdinis. Roma jam nemetė iššūkio, nes Senatas nenorėjo įsigyti Egipto[4]. Prieš Ptolemėjo XII valdymą geografinis atstumas lėmė, kad Egiptas ir Romą viens į kitą žvelgė abejingai. Egiptiečiai prašydavo romėnų išspresti dinastinius konfliktus[6], o Ptolemėjas XII vykdė Romai palankią politiką. 63 m. pr. m. e. atrodė, kad Pompėjus taps Romos šeimininku, tad Ptolemėjus siuntė jam turtus ir kvietė į Aleksandriją. Pompėjas paėmė pinigus, bet atsisakė atvykti[7]. Tad Ptolemėjas XII oficialiai vyko į Romą su kyšiu, kad romėnai pripažintų jo valdžią. Sumokėjus 6000 talentų Julijui Cezariui ir Pompėjui buvo sudaryta formali sąjunga ir jo vardas atsirado Romos draugų ir sąjungininkų sąraše (amici et socii populi Romani)[8].

Tremtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ptolemėjas XII nesikišo, kai romėnai užėmė jo brolio valdytą Kiprą, tad supykę egiptiečiai sukilo. Liaudį piktino sunkūs mokesčiai (sumokėti kyšius romėnams) ir dėl to suprastėjusios išgyvenimo sąlygos. Ptolemėjas pabėgo į Romą tikriausiai su dukra Kleopatra VII[9]. Jo dukra Berenikė IV tapo jo įpėdine. Ji valdė su savo seserimi (ar motina) Kleopatra VI. Po metų Kleopatra VI mirė ir Berenikė IV valdė viena 57-56 m. pr. m. e.[10]

Romoje Ptolemėjas XII bandė sugrįžti į sostą Egipte, bet tam priešinosi kai kurie senatoriai. Pompėjus apgyvendino karalių su dukra ir gynė jo pozicijas Senate. Romėnai kreditoriai suprato, kad neatgaus pinigų, jei Ptolemėjas XII negrįš į sostą[11]. Tad 57 m. pr. m. e. visuomenei spaudžiant Senatas nusprendė padėti Ptolemėjui[12]. Tačiau Roma nenorėjo įsiveržti, nes Sibilės knygoje parašyta, kad Egipto karaliui paprašius pagalbos ir Romai pasiuntus armiją, iškils didelis pavojus ir sunkumai[13].

Egiptiečiams nepatiko galimas karaliaus sugrįžimas. Iš Egipto į Romos Senatą buvo pasiųsta 100 pasiuntinių, bet pasak Kasijaus Diono, Ptolemėjas nunuodijo jų vadą Dioną Aleksandrietį, o kitų daugumą išžudė prieš atvykstant į Romą[14].

Antrasis valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ptolemėjas atgavo sostą, kai sumokėjo Aului Gabinijui 10 tūkst. talentų, kad šis įsiveržtų į Egiptą 55 m. pr. m. e. Nugalėję pasienio pajėgas romėnai veržėsi link rūmų, bet rūmų sargyba pasidavė be kovos[15].

Tiksli Ptolemėjo XII grįžimo į sostą data nežinoma. Tai įvyko 55 m. pr. m. e. tarp sausio 4 d. ir birželio 24 d. Prieš grįždamas į rūmus jis liepė nužudyti Berenikę ir jos rėmėjus. Nuo tada jis valdė iki ligos 51 m. pr. m. e. Jo valdžią užtikrino 2000 romėnų kareivių ir samdinių, vadinamų gabinianais. Mainais Ptolemėjas pakluso Romai[16]. Jo dukra Kleopatra VII valdė su juo.

Ptolemėjui grįžus į valdžią kreditoriai pareikalavo pinigų, bet ižde buvo jų nepakankamai. Pasimokęs iš ankstesnių klaidų karalius finansų ministru (Dioiketes) paskyrė pagrindinį kreditorių Gajų Rabirijų Postumą, kuris dabar turėjo grąžinti skolas. Jo paskyrimą galėjo įtakoti Gabinijus. Tačiau Postumas išnaudojo žmones, tad karalius turėjo jį įkalinti, kad apsisaugotų nuo įniršusios minios. Po to jis leido romėnui pabėgti. Postumas grįžo į Romą 54 m. pr. m. e. pabaigoje, kur buvo apkaltintas, bet jį gynė Ciceronas, tad tikriausiai buvo išteisintas[17].

Ptolemėjas leido savo karalystės monetoms nuvertėti, kad išmokėtų skolas. Per jo valdymą monetų vertė krito 50 procentų[18].

Savo testamente Ptolemėjas XII nurodė, kad Egiptą valdys Kleopatra VII ir Ptolemėjas XIII kartu. Testamento vykdytoja tapo Roma. Kadangi Senatas buvo užsiėmęs savais reikalais, Pompėjus patvirtino testamentą[19].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ Dodson, Aidan and Hilton, Dyan. The Complete Royal Families of Ancient Egypt. Thames & Hudson. 2004. ISBN 0-500-05128-3
  2. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 28.
  3. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 34.
  4. ↑ 4,0 4,1 Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 33.
  5. ↑ A. Clayton Chronicle of the Pharaohs: The Reign by Reign Record of the Rulers and Dynasties of Ancient Egypt. (London: Thames and Hudson, 1994) ISBN 0-500-05074-0.
  6. ↑ Sinai-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 307.
  7. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 35.
  8. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 316.
  9. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 37.
  10. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ HIstoria 46:3 (1997): 324.
  11. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 323.
  12. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 39.
  13. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 40.
  14. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 325.
  15. ↑ Ernle Bradford, Classic Biography: Cleopatra ' (Toronto: The Penguin Groups, 2000), 43.
  16. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 388.
  17. ↑ Compare Cicero, Pro C. Rabirio Postumo; Werner Huß, Ägypten in hellenistischer Zeit 332–30 v. Chr. (Egypt in hellenistic times 332–30 BC), Munich 2001, pp. 696–7
  18. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 332–4.
  19. ↑ Siani-Davies, Mary. „Ptolemy and the Romans“ Historia 46:3 (1997): 339.
Karališkieji titulai
Anksčiau valdė
Ptolemėjas XI 		Ptolemėjų karalius
su Kleopatra V
80-58 m. pr. m. e. 		Po to:
Kleopatra VI ir Berenikė IV
Anksčiau valdė
Berenikė IV 		Ptolemėjų karalius
su Kleopatra VII
55-51 m. pr. m. e. 		Po to:
Ptolemėjas XIII ir Kleopatra VII
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Ptolemėjas_XII_Naujasis_Dionisas&oldid=5184926"