Psichologinis realizmas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Psichologinis realizmas - žmogaus vidinių išgyvenimų, dvasinių „praregėjimų“, sąžinės, sąmonės procesų, meilės jausmų, dorovės temų vaizdavimas. Tokio tipo literatūroje įsigali savitos pasakojimo formos - vidinis monologas, menamoji kalba, o pasakojimo objektyvumą keičia subjektyvumas, t.y. pasakotojas nevengia tiesiogiai išsakyti savo santykį, vertinimą, jausmus.

