Psicholingvistika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psicholingvistika – mokslas, kuris tiria kalbos vartojimą kaip tekstų generavimą ir jų suvokimą. Nagrinėjami tekstų generavimo gramatiniai modeliai ir reikšmių suvokimo dėsniai.

Psicholingvistika atsirado XX a. 6 dešimtmetyje kaip kalbos psichologijos, tiriančios kalbančiojo psichinius procesus, jo šnekos priklausomybę nuo psichikos, pakaitalas.

Išskiriama keletas psicholingvistikos krypčių. Č. Osgudo (JAV) kryptis remiasi neobiheviorizmu, Dž. Milerio (JAV) – generatyvine gramatika. Pastaruoju metu psicholingvistika linksta į sociolingvistiką.

Psicholingvistika padeda tiriant svetimų kalbų mokymo ir masinės komunikacijos problemas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Psicholingvistika. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 246 psl.