Psichiatras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sigmund Freud, psichoanalizės pradininkas, gydytojas psichiatras
Alfred Adler, individualiosios psichologijas pradininkas, gydytojas psichiatras
Carl Gustav Jung - šveicarų psichologas, analitinės psichologijos kūrėjas, filosofas bei moderniosios psichologijos ir psichoterapijos pagrindėjas, gydytojas psichiatras
Alois Alzheimer (1864-1915), neuropatologas, gydytojas psichiatras
Auguste Forel (1848-1931), filosofas, entomologas
Jean-Martin Charcot (1825-1893), neurologas, gydytojas psichiatras
Karl Jaspers, filosofas, gydytojas psichiatras

Psichiatraspsichiatrijos specialistas. Gydytojas psichiatras - medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. Jis verčiasi gydytojo psichiatro praktika: atlieka sveikatos priežiūrą, apimančią asmens psichikos sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą. Gydytojo psichiatro praktika verčiamasi sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas. Gydytojas psichiatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, socialinės rūpybos darbuotojais.

Statusas[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas psichiatras profesinę kvalifikaciją Lietuvoje įgyja baigęs universitetines medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo psichiatro profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Teisę verstis gydytojo psichiatro praktika Lietuvoje turi gydytojas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją ir turintis licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją.

Gydytojas psichiatras vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, specialia Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

Gydytojo psichiatro veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę Lietuvoje nustato Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 "Gydytojas psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė". Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams psichiatrams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, įstaigoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą[1].

Teisės[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas psichiatras turi teisę:

  • verstis gydytojo psichiatro praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
  • turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
  • išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
  • išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
  • konsultuoti asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo psichiatro gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
  • nustatyti žmogaus mirties faktus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • gauti darbui būtiną informaciją apie asmenų psichikos sveikatos būklę bei kitais psichikos sveikatos priežiūros klausimais Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • gydytojas psichiatras turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas psichiatras privalo:

  • teikti būtinąją medicinos pagalbą;
  • nepriskirtais gydytojo psichiatro kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
  • bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
  • propaguoti sveiką gyvenseną, psichikos sutrikimų prevencijos ir psichikos sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;
  • įgyvendinti privalomąsias sveikatos priežiūros programas;
  • laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
  • tobulinti profesinę kvalifikaciją teisės aktų nustatyta tvarka;
  • laikytis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;
  • tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • paaiškinti gydytojo psichiatro praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
  • taikyti tik įteisintus Lietuvoje tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;
  • atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

Kompetencija[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojo psichiatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją ir susipažindamas su psichiatrijos mokslo ir praktikos naujovėmis.

Gydytojas psichiatras turi žinoti:

  • psichikos sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus;
  • suicidologijos pagrindus;
  • pagrindinius psichologijos tyrimus ir jų reikšmingumą nustatant psichikos sutrikimus;
  • psichoterapijos pagrindus ir indikacijas, rodančias, kad reikia gydyti psichoterapija;
  • pagrindinius nervų ligų tyrimo būdus;
  • patvirtintą stacionarinio gydymo ir priverstinio hospitalizavimo tvarką bei indikacijas;
  • priklausomybės pacientų medicininės ir socialinės reabilitacijos principus;

Gydytojas psichiatras turi gebėti:

  • įvertinti savižudybės grėsmės laipsnį ir pagal kompetenciją suteikti medicinos pagalbą;
  • įvertinti psichopatologines būkles, kurioms esant taikoma būtinoji pagalba;
  • nustatyti atskirų asmenų grupių profesinį tinkamumą;
  • nustatyti psichikos sutrikimus, dėl kurių negalima leisti įsigyti civilinio ginklo;
  • nustatyti psichikos sutrikimus, dėl kurių reikia nutraukti ilgesnį kaip 12 savaičių nėštumą;
  • nustatyti psichikos sutrikimus, dėl kurių negalima įsigyti mechaninių transporto priemonių vairavimo teisių;
  • nustatyti transporto priemonių vairuotojų ar kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną;
  • atlikti laikinojo nedarbingumo ekspertizę;
  • siųsti asmenį į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
  • nustatyti medicinines indikacijas ir kontraindikacijas dėl asmens apgyvendinimo socialinės globos įstaigoje.

Gydytojas psichiatras turi išmanyti:

  • bendrąją psichopatologiją (psichikos sutrikimų simptomus ir sindromus), jos biologinius ir psichologinius mechanizmus, šių sutrikimų įtaką paciento elgesiui, tikėtiną grėsmę paties ligonio ar aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei;
  • psichikos ligonių slaugos principus;
  • asmenybės, gydytojo ir ligonio tarpusavio santykių psichologiją;
  • aprobuotus biologinius psichikos sutrikimų gydymo būdus ir jų taikymą praktikoje;
  • gydymo elektros impulsu (elektros traukuliais) indikacijas, kontraindikacijas, šio metodo taikymą praktikoje ir galimas komplikacijas;
  • antipsichozinių vaistų veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautinus efektus ir gydymo komplikacijas;
  • antidepresantų veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautinus efektus ir gydymo komplikacijas;
  • nuotaikos stabilizatorių veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautinus efektus ir gydymo komplikacijas;
  • trankviliantų veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautinus efektus, prasidedančio pripratimo ir priklausomybės požymius ir gydymo komplikacijas;
  • nootropų veikimo mechanizmus, jų vartojimo indikacijas, kontraindikacijas, nepageidautinus efektus ir gydymo komplikacijas;
  • priklausomybės ligų pakaitinio gydymo indikacijas, kontraindikacijas ir komplikacijas;

Gydytojas psichiatras turi mokėti diagnozuoti ir gydyti šiuos psichikos sutrikimus ir jų komplikacijas:

  • organinius ir simptominius psichikos sutrikimus, F00–F09:
    • demenciją, sergant Alzheimerio liga, F00;
    • kraujagyslių demenciją, F01;
    • demenciją, sergant kitomis, kitur klasifikuojamomis ligomis, F02;
    • nepatikslintą demenciją, F03;
    • organinį amnezinį sindromą, nesusijusį su alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, F04;
    • delyrą, nesusijusį su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, F05;
    • kitus psichikos sutrikimus dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ar somatinių ligų, F06;
    • asmenybės ir elgesio sutrikimus dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos, F07;
    • nepatikslintą organinį arba simptominį psichikos sutrikimą, F09;
  • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F10–F19:
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant alkoholį, F10;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant opioidus, F11;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant kanabinoidus, F12;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant raminamąsias ir migdomąsias medžiagas, F13;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant kokainą, F14;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant stimuliatorius, taip pat ir kofeiną, F15;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant haliucinogenus, F16;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant tabaką, F17;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant lakiąsias medžiagas, F18;
    • psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, F19;
  • šizofreniją, šizotipinį ir kliedesinį sutrikimą, F20–F29:
    • šizofreniją, F20;
    • šizotipinį sutrikimą, F21;
    • nuolatinį kliedesinį sutrikimą, F22;
    • ūminį ir praeinantį psichozinį sutrikimą, F23;
    • indukuotą kliedesinį sutrikimą, F24;
    • šizoafektinį sutrikimą, F25;
    • kitus neorganinius psichozinius sutrikimus, F28;
    • nepatikslintą neorganinę psichozę, F29;
  • nuotaikos (afektinius) sutrikimus, F30–F39:
    • manijos epizodą, F30;
    • bipolinį afektinį sutrikimą, F31;
    • depresijos epizodą, F32;
    • pasikartojantį depresinį sutrikimą, F33;
    • nuolatinius nuotaikos (afektinius) sutrikimus, F34;
    • kitus nuotaikos (afektinius) sutrikimus, F38;
    • nepatikslintą nuotaikos (afektinį) sutrikimą, F39;
  • neurozinius, stresinius ir somatoforminius sutrikimus, F40–F48:
    • fobinius nerimo sutrikimus, F40;
    • kitus nerimo sutrikimus, F41;
    • obsesinį-kompulsinį sutrikimą, F42;
    • reakcijas į sunkų stresą ir adaptacijos sutrikimus, F43;
    • disociacinius (konversinius) sutrikimus, F44;
    • somatoforminius sutrikimus, F45;
    • kitus neurozinius sutrikimus, F48;
    • elgesio sindromus, susijusius su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais, F50–F59:
    • valgymo sutrikimus, F50;
    • neorganinius miego sutrikimus, F51;
    • seksualinių funkcijų sutrikimus, nesusijusius su organiniu sutrikimu ar liga, F52;
    • pogimdyminio laikotarpio psichikos ir elgesio sutrikimus, neaprašytus kitur, F53;
    • psichologinius ir elgesio faktorius, susijusius su sutrikimais ar ligomis, klasifikuojamomis kitur, F54;
    • piktnaudžiavimą priklausomybės nesukeliančiomis medžiagomis, F55;
    • nepatikslintą elgesio sindromą, susijusį su fiziologiniais sutrikimais ir fiziniais faktoriais, F59;
  • suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimus, F60–F69:
    • specifinius asmenybės sutrikimus, F60;
    • mišrius ir kitus asmenybės sutrikimus, F61;
    • ilgalaikius asmenybės pakitimus, nesusijusius su smegenų pažeidimu ir liga, F62;
    • įpročių ir potraukių sutrikimus, F63;
    • lyties tapatumo sutrikimus, F64;
    • seksualinio pasirinkimo sutrikimus, F65;
    • psichologinius ir elgesio sutrikimus, susijusius su seksualine raida ir orientacija, F66;
    • kitus suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimus, F68;
    • nepatikslintą suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimą, F69;
  • protinį atsilikimą, F70–F79;
  • psichologinės raidos sutrikimus, F80–F89.
  • elgesio ir emocijų sutrikimus, prasidedančius vaikystėje ir paauglystėje, F90–F98.

Atsakomybė[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas psichiatras už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Vaikų ir paauglių psichiatras[taisyti | redaguoti kodą]

Reikalavimai[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras - gydytojas psichiatras, turintis vaikų ir paauglių psichiatrijos srities profesinę kvalifikaciją. Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę vaikų ir paauglių psichiatrijos mokslo ir praktikos pažangą.

Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę Lietuvoje nustato Lietuvos medicinos norma MN 114:2005 „Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“. Ši medicinos norma privaloma visiems gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras profesinę kvalifikaciją įgyja baigęs universitetines medicinos studijas ir vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisę verstis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro profesinę kvalifikaciją.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras verčiasi gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika įstaigose, turinčiose asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir paauglių psichiatrijos paslaugas.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais specialistais.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

Teisės[taisyti | redaguoti kodą]

  • verstis gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
  • turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) bei kitus medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • atlikti profesines pareigas specialiai darbui su vaiko ar paauglio šeima saugiai įrengtoje darbo vietoje (įstaigai užtikrinant tinkamas ir saugias darbo sąlygas);
  • skirti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą;
  • pagal kompetenciją teikti psichoterapinę pagalbą;
  • konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • siųsti pacientus negaliai įvertinti;
  • dalyvauti ir teikti rekomendacijas dėl tolesnio pacientų gydymo, kai jie sulaukia pilnametystės;
  • atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
  • nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • dalyvauti mokslo tiriamoje veikloje;
  • teikti pasiūlymus darbdaviams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovybei paslaugų teikimo ir darbo sąlygų gerinimo klausimais;
  • gauti darbui būtinąją informaciją apie jo gydomus ir konsultuojamus ligonius, priemones, įrangą, vaistus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • turėti ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Pareigos[taisyti | redaguoti kodą]

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras privalo:

  • diagnozuoti ir gydyti psichikos ir elgesio sutrikimus, tyrimo bei gydymo rezultatus žymėti medicininiuose dokumentuose;
  • teikti būtinąją medicinos pagalbą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • nepriskirtais gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
  • bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
  • propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;
  • vykdyti privalomąsias sveikatos programas;
  • laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
  • pranešti policijai apie sužeidimus šaltuoju ar šaunamuoju ginklu bei kitus smurtinius sužeidimus ir sužalojimus;
  • pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai apie išaiškintus arba įtariamus smurto, prievartos prieš vaikus ir vaikų apleistumo atvejus;
  • tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • tvarkyti medicinos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
  • paaiškinti gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
  • taikyti Lietuvoje įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;
  • laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;
  • vykdyti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

Gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka[2].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]