Pseudosoliarizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Katrin-briedermann-04.jpg

Pseudosoliarizacija – dalinis fotografinio atvaizdo tonų virtimas priešingais, kai ryškinimo metu atvaizdą trumpai apšviečia išsklaidyta šviesa. Atvaizdas apšviečiamas, išryškėjus jo kontūrams. Negatyvinis atvaizdas dalinai virsta pozityviniu; vaizduojamų daiktų ribos (linijos) tampa ryškios (tamsios).

Pseudosoliarizacija naudojama meninėje fotografijoje. Ją atrado P. Sabatjė (Prancūzija) 1905 m.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pseudosoliarizacija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 243 psl.