Provanso universitetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Provanso universitetas
pranc. Université de Provence Aix-Marseille I
Université-Saint-Charles20.jpg
Įkurtas 1409 m.
Tipas Valstybinis
Darbuotojų 1072 (2008 m.)
Studentų 25 000 (2009 m.)
Vieta Marselis, Provanso Eksas, Prancūzija
Svetainė univ-provence.fr

Provanso universitetas (pranc. Université de Provence Aix-Marseille I) – vienas seniausių Prancūzijos ir Europos universitetų, nuo 2004 m. Ekso-Marselio akademijos narys.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Marselio universitetas įkurtas 1409 m. Provanso Ekse. Steigėjas – Provanso grafas Liudvikas II Anžu. 1791 m. universitetas suskirstytas į du autonominius universitetus Provanso Ekse ir Marselyje. Pagal 1968 m. Prancūzijos aukštojo mokslo įstatymą nuo 1969 m. universitetas suskirstytas į 3 universitetus:

Nuo 2009 m. lapkričio mėn. visi trys universitetai susijungia į Ekso-Marselio akademiją, vadovaujamą vieno rektoriaus

Struktūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Anglų ir germanų bei taikomosios kalbotyros fakultetas
  • Senųjų civilizacijų kultūros ir mokslo bei humanitarinių mokslų fakultetas
  • Psichologijos ir edukologijos fakultetas
  • Romanų fakultetas
  • Lotynų Amerikos fakultetas
  • Rytų ir slavų kalbų fakultetas
  • Filologijos fakultetas
  • Menų, komunikacijos ir kalbotyros fakultetas
  • Geografijos ir miestų geografijos bei planavimo fakultetas
  • Medžiagotyros fakultetas
  • Matematikos ir informatikos fakultetas
  • Gyvosios gamtos mokslų fakultetas
  • Žemės mokslų ir aplinkos apsaugos fakultetas
  • Marselio politechnikos universitetinė mokykla
  • Provanso technologijos universitetinis institutas
  • Ekso-Marselio dėstytojų rengimo universitetinis institutas
  • Muzikantų rengimo centras
  • Humanitarinių ir socialinių mokslų namai
  • Astronominė observatorija.

Universitetas leidžia 34 mokslinius žurnalus.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Provanso universitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 335 psl.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]