Protekcionizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Protekcionizmas – tokia valstybės vykdoma ekonominė politika, kuria siekiama apsaugoti, remti ar kitaip padėti (proteguoti) šalies ūkio subjektams konkuruojant su užsienio gamintojais, verslininkais.

Priemonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės savo gamintojų palaikymo būdai:
1. Mokesčiai:
Valstybė siekdama palaikyti savo gamintojus apdeda importuojamas prekes muitais. Taip saviems gamintojams sudaromos geresnės sąlygos įsitvirtinti valstybės rinkoje. Tokie valstybės veiksmai turi ir trūkumų: ir kitos valstybės įveda muitus taip padariusios valstybės gamintojų atžvilgiu, suprastėja konkurencija, dėl to prastėja ar neauga prekių kokybė. Dabar Europos Sąjunga yra įvedusi muitus pietinių valstybių, o ypač Kinijos prekėms. Muitais siekiama apsaugoti Europos Sąjungos rinką nuo pigesnių ir nekokybiškų pietinių valstybių prekių.
2. Pirkimo politika:
Valstybinėms įstaigoms vykdant viešuosius pirkimus nurodo, užsienio gamintojų prekėms taikyti kainų koeficientus. Pvz.: Jei pirkimo koeficientas 2, tai vietinio gamintojo prekėms pasiūlytą kainą reikia dalinti iš 2 ar užsienio gamintojų prekių kaina padauginti iš 2 ir tik tada lyginti kainas.
3. Dempingo politika:
Valstybė subsidijuoja vietinių gamintojų gaminamas prekes ir todėl gamintojas jas gali pardavinėti dempingo kainomis. Jei vietinis gamintojas parduoda prekę vidaus, o ypač į užsienio rinką, tai valstybė jam primoka ir taip pakelia vietinių gamintojų konkurencingumą. Tai nustačiusios kitos valstybės įveda taip engiančiosios valstybės prekėms antidempingo muitus. Tokią politiką plačiai taikė tarpukario Vokietija. Dabar valstybės subsidijuoja dažniausiai tas ūkio šakas, kurios dėl didesnės darbo jėgos kainos išsivystančiuose valstybėse ženkliai sumažėtų, o gal net ir prapultų. Tai žemės ūkis, gavybos pramonė.
4. Žaliavų kainų diferenciacija:
Valstybė eksportuojamoms žaliavoms taiko kitus įkainius. Dabar tokią politiką veda Rusija.
5. Kitų valstybių įmonių veiklos draudimas:
Valstybės draudžia užsienio valstybių įmonių veiklą savo valstybėse. Anglijai uždraudus vežioti kitose valstybėse pagamintas prekes ne tose valstybėse registruotais laivais, bankrutavo Nyderlandų laivybos pramonė. Šiuo metu Persijos įlankos valstybės ir Rusija draudžia investicijas į savo gavybos pramonę. Kitos valstybės irgi daugiau ar mažiau draudžia investicijas į kai kurias savo ūkio sritis, kurios daugiausiai yra nacionalizuotos, suvalstybintos (kontrolinį akcijų paketą bendrovėse valdo valstybė).