Programos licencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Programos licencija – dokumentas, nurodantis kokiomis sąlygomis naudotojas gali naudotis kompiuterine programa.

Jei vartotojas įsigyja programą ir jam yra suteikta galimybė susipažinti su licencija, tuomet ta licencija jam yra privaloma, tai yra, tampa įstatymu.

Kompiuterinę programą yra paprasta ir nebrangu kopijuoti, todėl įsigydamas ją vartotojas netampa jos pilnaverčiu savininku, tačiau jam tik suteikiamos licencijoje numatytos teisės.

Licencijų rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Yra kelios pagrindinės licencijų rūšys. Visos jos daugiau ar mažiau apriboja programos vartotojo galimybes.

Laisvosios licencijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios licencijos paprastai neriboja galimybių naudotis programomis pagal paskirtį. Vartotojas turi teisę padaryti neribotą skaičių kopijų. Šios licencijos vis populiarėja, kadangi jos leidžia sutaupyti bei skatina bendruomenę kartu tobulinti programas.

Laisvų licencijų įvedami apribojimai:

  • Įpareigojimas pateikti programą kartu su licencija. Kopijuojant tokias programas ar jų dalis yra privaloma kartu pateikti jų licencijos tekstą.
  • Įpareigojimas programą platinti su kodu. Toks apribojimas draudžia pateikti programą be jos išeities teksto. Tokiu būdu siekiama užtikrinti kiekvieno vartotojo teisę prireikus tobulinti programą.
  • Draudimas uždaryti kodą. Programos vartotojui leidžiama tobulinti programą, tačiau ir patobulinta programa turi būti platinama pagal tą pačią licenciją.
  • Įpareigojimas platinti pakeistą versiją tik tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis vartotojas gavo pradinį variantą. Tai įgalina laisvą programų plitimą, įgaunant įvairų autorių patobulinimus ir išsaugant autorystę.

Dažnai klaidingai teigiama, kad laisvos programos yra nemokamos. Jos gali būti parduodamos, tačiau jų pirkėjas gali jomis naudotis pagal licencijos sąlygas, kurios leidžia nemokamai daryti tokių programų kopijas ir naudotis jomis.

Klaidingas taip pat teiginys kad laisvosios programos yra „niekieno“. Programa priklauso ją kuriančiai grupei, tačiau laisvosios licenzijos suteikia vartotojui plačias teises programą keisti ir platinti savaip. Savo darbą įdėjęs vartotojas taip pat tampa atliktų pakeitimų savininku. Todėl tokių programų negalima, tarkim, privatizuoti.

Nuosavybinės licencijos[taisyti | redaguoti kodą]

Tokios licencijos nustato daug griežtesnius apribojimus. Įmonė išlieka programos savininku. Vartotojas neturi teisės tobulinti tokios programos.

Nuosavybinių licencijų įvedami apribojimai:

  • Draudimas kopijuoti. Gali būti ribojama teisė darytis tokių programų kopijas.
  • Leidimas naudoti vienu kompiuteriu. Paprastai nuosavybines programas leidžiama naudoti tik viename kompiuteryje.
  • Leidimas naudoti tik konkrečiame kompiuteryje. Kai kurios licencijos leidžia naudoti programą tik kompiuteryje, su kuriuo jį įsigyta.
  • Laiko ribojimas. Gali būti apribotas laiko tarpas, kada leidžiama naudotis programa nustatytomis sąlygomis.
  • Paleidimų skaičiaus ribojimas. Gali būti ribojamas programos paleidimų skaičius.

Dažnai klaidingai teigiama, kad visos nuosavybinės programos yra parduodamos. Savininko sprendimu jos gali būti platinamos ir nemokamai reklamos ar kitais tikslais. Nuosavybinės yra ir paplitusios shareware licencijos, kurios leidžia programas laisvai kopijuoti ir naudot su tam tikrais apribojimais. Licencijos numato atvejus, kada už tokias programas turi būti sumokama.