Programinis biudžetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Programinis biudžetas – biudžeto modelis, paryškinantis susijusias veiklos sritis ir ryšį tarp išteklių ir išlaidų efektyvumo (rezultato). Biudžeto rengėjų konkrečios programos finansinės išlaidos turi būti pagrįstos siekiamais tikslais ir programos rezultatų efektyvumo vertinimo kriterijais.

Programinio biudžeto evoliucija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eksperimentai su programiniu biudžetu pirmą kartą buvo pradėti taikyti JAV federalinės vyriausybės lygiu, 1960 m. (planavimo, programavimo ir biudžeto sudarymo sistema, PPBS). PPBS iniciatoriumi galima vadinti R. Maknamara, nes jo buvo įsakyta, kad visi turi rengti biudžetus pagal naująją praktiką. Paskutiniais XX a. dešimtmečiais daugelis pasaulio šalių perėjo prie programinio biudžeto. Pasikeitė biudžeto paskirtis ir sudarymo principai. Biudžetas tapo ne finansavimo, o strateginio planavimo instrumentu. Finansinių išteklių valdymo problemos išsivyčiuosiose valstybėse tapo viena iš pagrindinių paskatų reformuoti viešojo sektoriaus valdymą. Kalbant apie veiklos sritis, tai programinis biudžetas noriai taikomas krašto apsaugai, bet nelabai tinka socialinės politikos sričiai. Pastebima ir tai, kad minėtas metodas itin tinka esant gerai veikiančiai savivaldybės strateginio valdymo sistemai, gebančiai operatyviai reaguoti į aplinkos pasikeitimus, laiku formuoti strategines kryptis bei kontroliuoti veiklos pokyčius.

Programinis biudžetas Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje programinis biudžetas valstybės valdyme sistemiškai pradėtas diegti nuo 2000 m. (neskaitant 2 – 3 metų prieš 2000 m., kai buvo atliekami parengiamieji darbai).

Teisinis reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr. Teisės akto pavadinimas
1 LR Konstitucija
2 Biudžeto sandaros įstatymas
3 Fiskalinės drausmės įstatymas
4 Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas
5 Vyriausybės patvirtintos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės
6 Strateginio planavimo metodika ir kt. teisės aktai

Programinio biudžeto rengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Programinis biudžetas gali būti rengiamas naudojant skirtingus metodus. Literatūroje aprašomi trys pagrindiniai metodai:

  • Siekiamų rezultatų – metodas, nors ir naudojamas biudžetui parengti, tačiau pirmiausiai yra nukreiptas ne į biudžeto formavimą, bet į veiklos gerinimą, t. y. siekiama valdyti įprastinę institucijos veiklą ir didinti jos efektyvumą neperskirstant resursų, o padidinant atsakomybę ir objektyviai identifikuojant kokybę, kiekį, laiką;
  • Nulinio pagrindo metodasprogramos projekto rengimas ir vertinimas pradedamas nuo „nulio“, t. y. numatytų priemonių finansavimo poreikis privalo būti nustatytas neatsižvelgiant į einamųjų finansavimą. Dirbdamos pagal šį metodą, institucijos kiekvienam siekiamam tikslui turi parengti keletą su vadovais įvertintų alternatyvių programų, kuriose pateikiamas detalus priemonių aprašymas, laukiama nauda ir t. t.;
  • Planavimo, programavimo, biudžetavimo sistema – pastaruoju metu tai pats populiariausias metodas rengiant programinius biudžetus. Esmė – ilgalaikio planavimo, programų ir procesų sujungimas, kurio metu išanalizavus alternatyvias programas, atrenkamos programos maksimaliai tenkinančios ilgalaikius tikslus ir su mažiausiais įgyvendinimo kaštais duodančios maksimalų efektą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]