Proceso teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Teismo procesas Old Bailey, Londone (Thomas Rowlandson ir Augustus Pugin piešinys, 1808-1811 m.)

Proceso teisė – teisės šaka, visuma teisės normų, nustatančių, kaip gali būti ginamos pažeista, ginčijama materialioji teisė, užtikrinančių jos įgyvendinimą. Materialinė teisė nustato teisinių santykių subjektų teises ir pareigas, o proceso teisė nusako, kaip apginti pažeistą ar ginčijamą materialiąją teisę ir užtikrinti jos įgyvendinimą.

Daugumoje šalių šių šakų teisės normos kodifikuotos skirtinguose kodeksuose, tačiau kai kuriose šalyse yra vienas kodifikuotas aktas, kuris jungia civilinio ir baudžiamojo proceso teisės normas (proceso kodeksas).

Šakos[taisyti | redaguoti kodą]

Istoriškai pirmiausia susiformavo tokios proceso teisės šakos kaip baudžiamojo ir civilinio proceso teisė. Greta šių šakų taip pat egzistuoja administracinio proceso teisė. Vokietijos teisės sistemoje taip pat egzistuoja finansinio teisinio proceso teisė ir socialinio teisinio proceso teisė, kadangi be bendrosios kompetencijos teismų egzistuoja ne tik administraciniai, bet ir socialiniai, finansiniai teismai.