Procesinis bendrininkavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Procesinis bendrininkavimas – proceso šalių, sudarytų iš kelių asmenų, veikla.

Privalomasis ir neprivalomasis bendrininkavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Ieškinys Lietuvoje gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra (LR CPK 43 str. 1 d.):

  • bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas);
  • to paties pobūdžio reikalavimai arba įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais, kai kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas (neprivalomas bendrininkavimas).

Jeigu nagrinėjant bylą paaiškėja, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas dar kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, teismas ieškovo prašymu gali patraukti šiuos asmenis dalyvauti byloje atsakovais.

Bendrininkų santykiai[taisyti | redaguoti kodą]

Kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu. Bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.

Jeigu ginčijamo santykio pobūdis arba įstatymai lemia tai, kad teismo sprendimai bus nedalomai susiję su visų bendrininkų teisėmis ar pareigomis (privalomas bendrininkavimas), visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių arba bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų.

Kiekvienas iš bendrininkų turi teisę savarankiškai vesti bylą. Į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla nėra užbaigta (LR CPK 44 straipsnis „Bendrininkų santykiai“).[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]