Procesas (informatika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės – Procesas.

Procesas (informatika) (angl. process) - iš anksto apibrėžta konkrečios programos arba kokios nors jos dalies vykdymo metu įvykstančių įvykių seka.^[1]

Pati kompiuterio programa yra tiktai statinis instrukcijų rinkinys, tuo tarpu procesas yra aktualus šių instrukcijų vykdymas. Keletas procesų gali būti siejami su ta pačia programa. Pvz., kelių langų atidarymas toje pačioje programoje paprastai reiškia kelių skirtingų procesų vykdymą. Kompiuterijoje procesus formaliai apibrėžia operacinė sistema, juos ji vykdo ir skirtingose operacinėse sistemose tam tikromis detalėmis gali skirtis.

Vienas atskiras kompiuterio procesorius vienu metu vykdo tik vieną instrukciją (paprastą arba sudėtinę), jas visas vykdydamas vieną po kitos. Norint leisti naudotojui vykdyti keletą programų tuo pačiu metu (kai procesorius yra priverstas laukti tam tikrų resursų), vieno procesoriaus kompiuterinės sistemos paprastai naudoja laiko paskirstymą. Toks laiko paskirstymas leidžia laikas nuo laiko persijungti į kelių procesų vykdymą juos vis pratęsiant. Dažniausiai tai vyksta labai greitai, todėl atrodo, kad keli procesai vykdomi „vienu metu“. (Tai yra vadinama vienalaikiškumu arba multiprogramavimu) Naudojant daugiau nei vieną kompiuterio procesorių, atliekamas tikras vienalaikis skirtingų procesų instrukcijų apdorojimas, nors ir šiuo atveju paprastai taip pat yra naudojamas laiko paskirstymas, kad būtų užtikrintas didesnio procesų kiekio vykdomų „vienu metu“ kiekis nei turimų procesorių kiekis.

Dėl saugumo ir patikimumo daugelis šiuolaikinių operacinių sistemų draudžia tiesioginį ryšį tarp „nepriklausomų“ procesų ir tik leidžią griežtai apibrėžtą ir kontroliuojamą tokių procesų tarpusavio ryšį.

[taisyti] Po-procesai ir daugiasrautis režimas

Pagrindinis straipsnis – Daugiasrautis režimas

Procesai gali būti padalinti į „dukterinius“ po-prcocesus arba srautus vykdomus lygiagrečiai, kurių vykdymo metu apdorojamos skirtingos instrukcijos ir naudojami tie patys resursai bei duomenys (arba, kitu atveju, tos pačios instrukcijos naudojant logiškai skirtingus resursus ir duomenis).

Daugiasrautis apdorojimas leidžia apdoroti įvairius „įvykius“ įvykusius tam tikra tvarka ir kurie turi būti apdoroti tam tikra gal būt kita tvarka nei jie įvyko, pvz., priklausomai nuo reikalingo atsakymo laiko. Daugiasrautiškumas leidžia laikinai sustabdyti tam tikrų įvykių apdorojimą tam, kad būtų apdoroti aukštesnį prioritetą turintys įvykiai.

Daugiasrautis apdorojimas leidžia serveriams, tokiems kaip interneto serveriai, apdoroti vartotojų užklausas lygiagrečiai.

[taisyti] Nuorodos