Privačioji bankininkystė

Privačioji bankininkystė (angl. private banking, wealth management) – klientų investicijų visumos formavimas ir valdymas.

Apima konsultavimo, investavimo, mokesčių optimizavimo ir kitas finansines paslaugas, teikiamas finansų įstaigos bei licencijuotos investicijų valdymo įmonės.

Tokios finansinės paslaugos teikiamos klientams, kurių investicijos sudaro 50 tūkst. – keli mln. USD.

Vingrybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. Šveicarijoje atsirado terminas „privatus bankininkas“ (pranc. banquier privé). Tai banko bendrasavininkis, drauge jam vadovauja.

Tai parodo esminį tradicinių privačių bankų skirtumą nuo kitų bankų, kuriuose akcininkų/savininkų ir vadovybės funkcijos yra atskirtos. Tradicinis privatus bankas pasižymi kitokia teisine struktūra. Universalieji ar investiciniai bankai veikia kaip akcinės bendrovės, o privatūs bankai veikia kaip ribotos ar neribotos atsakomybės bendrijos, kuriose bent vienas partneris už veiklos rezultatus atsako visu savo turtu. Kitas esminis privačių Šveicarijos bankų veiklos niuansas yra tai, kad jie negali turėti pajamų iš skolinimo veiklos. Jų pajamos yra komisiniai mokesčiai už konsultavimą, turto valdymą ar tarpininkavimą. Tačiau dėl šių priežasčių privatūs Šveicarijos bankai neprivalo daryti specialiųjų atidėjimų ar rezervų, kaip tai daro universalieji bankai. Taip pat jie neprivalo viešai skelbti savo finansinių rezultatų.^[1]

Kadangi privatūs bankai veikia kaip ribotos ar neribotos atsakomybės bendrijos ir negali leisti viešųjų akcijų emisijų, jų kapitalas, palyginti su universaliais bankais, atrodo labai kukliai. Kadangi privačių bankų partneriai (savininkai) atsako už savo veiklos rezultatus visu savo turtu, investicinė jų politika yra konservatyvesnė nei universaliųjų ar investicinių bankų. Todėl jų valdomo turto ar tarpininkavimo peracijų mastas yra daug mažesnis. Privačių Šveicarijos bankų veiklos dydį gali iliustruoti jų darbuotojų skaičius. 2005 metais visame Šveicarijos bankų sektoriuje dirbo 119 500 žmonių; 56 200 iš jų dirbo dviejose didžiausiose bankinėse grupėse – „UBS“ ir „Credit Suisse“. Tuo tarpu visuose privačiuose Šveicarijos bankuose dirbo 3 800 darbuotojų.^[1]

Teisingiau vartoti universalesnį terminą – „privačios bankininkystės paslaugos“. Juo apibrėžiama visuma paslaugų, teikiamų turtingiems asmenims, siekiant išsaugoti ir padidinti uždirbtą turtą. Šių paslaugų teikėjai gali būti ne tik privatūs bankai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje galime išskirti tris privačios bankininkystės paslaugų teikėjų grupes. Pirmoji – tarptautinio lygio rinkų „žaidėjai“, didieji Šveicarijos bankai „UBS“ ir „Credit Suisse“. Gali patys rankų pasiūlyti daugybę paslaugų ir produktų. Bet paslaugas teikia banko darbuotojai, kurie nėra savo verslo savininkai. Antroji grupė – buvę privatūs bankai, prieš kelis dešimtmečius tapę akcinėmis bendrovėmis. Pvz. Lietuvoje žinomi „Bank Julius Baer & Co Ltd.“ ar „Bank Vontobel Co Ltd.“. Jie veikia kaip universalūs, bet dar yra išlaikę ir dalį privatiems bankams būdingų bruožų.^[1]

Trečiąją grupę sudaro veikiantys privatūs bankai, tokie kaip dar 1741 m. įkurtas „Wegelin & Co.“ ar gerai už Šveicarijos ribų žinomi ir >200 m. skaičiuojantys „Lombard Odier Darier Hentsch & Cie“ ar „Pictet & Cie“. Jie išlaikę pagrindines privačiųjų bankų veiklos tradicijas ir principus, yra stambūs tarptautiniai investicijų valdytojai.

Maždaug nuo praėjusio amžiaus vidurio Šveicarijos privačių bankų skaičius mažėja. 1939–2005 m. sumažėjo nuo 84 iki 14. Čia galime paminėti keletą svarbių tokio proceso priežasčių. Viena iš pagrindinių – labai didelis klientų pasitikėjimas, kurį pasiekti reikia ne vieno dešimtmečio. O didieji bankai geriau sutinka mokėti už tai didelę kainą privačių bankų partneriams, negu plėtoti privačios bankininkystės paslaugų verslą nuo nulio. Dalis privačių bankų partnerių, matyt, nutarė, kad spartus verslo augimas labiau atitinka jų poreikius negu tolimesnis tradicijos laikymasis, todėl pakeitė teisinį statusą iš neribotos atsakomybės bendrijos į akcinės bendrovės. Dalis partnerių pardavė savo verslą didiesiems bankams, nes nutarė pasitraukti iš aktyvaus bankų valdymo.^[1]

Privatus bankininkas ir privatus bankas apibūdinami pagal konkrečius požymius. Privataus banko savininkai patys vadovauja bankui. Jie apibūdinami kaip privatūs bankininkai. Privataus banko partneris ar keli partneriai visu savo turtu atsako už banko veiklos rezultatus. Pagrindinė privataus banko vertė – ypatingu ilgamečiu klientų lojalumu paremtas banko vardas (angl. brand).^[1]

Stambiausi padaliniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. pirmaujančios pasaulyje privačios bankinkystės konsultantacijų įmonės – „Scorpio Partnership“ – atlikta analizė rodo, kad 20 stambiausių turto valdymo padalinių dabar valdo $11,075 trln. JAV dolerių turtingų asmenų (angl. high-net-worth individuals, HNWI) turto, o jų bendra valdomas turto (angl. assets under management, AUM) dalis pasiekė 81,6 % viso pasaulio valdomo HNWI turto. Tuo tarpu 10 didžiausių padalinių dabar valdo 9,214 trln. USD, o jų bendra valdomas turto dalis sudarė 67,9 % viso pasaulio valdomo tokio turto. Be to, pastebimas vis didesnis atotrūkis tarp keturių iškiliausių valdytojų ir kitų stambių žaidėjų turto valdymo pramonėje. Pavyzdžiui, „Bank of America Merrill Lynch“ yra atsiplėšęs $1,08 trln. USD atstumu nuo „Credit Suisse“, kuris savo ruožtu valdo $430 mlrd. USD turto daugiau nei „Royal Bank of Canada“ bankas, esantis šeštoje vietoje.^[2]

Jau trečius metus iš eilės „Bank of America Merrill Lynch“ užima aukščiausiąją pirmą vietą pasaulio didžiausių privačios bankininkystės padalinių reitinguose. 2008 m. „Bank of America“ priglaudė po savo sparnu „Merrill Lynch“ investicinį banką. Kitas JAV turto valdymo padalinys – „Morgan Stanley Smith Barney“ – pakilo į antrąją vietą, aplenkdamas UBS, likusį trečiojoje pozicijoje. 2009 m. „Morgan Stanley“ įsigijo „Smith Barney“ turto valdymo skyrių iš „Citigroup“. Taip „Citigroup“ buvo išstumtas iš antros vietos. Nepaisant visų sunkumų didžiausias šveicarijos bankas UBS smuktelėjo į trečią vietą iš antros. Prieš „Lehman Brothers“ griūtį šis bankas karaliavo reitingo viršūnėje. „Wells Fargo“ tvirtai išlaiko ketvirtąją vietą, aplenkdamas kitą šveicarijos banką „Credit Suisse“, likusį penktoje pozicijoje. Tokiu būdu „Wells Fargo“ įsitvirtino vienoje iš pirmųjų penkių pozicijų trečius metus iš eilės.^[2]