Priozerskas

Koordinatės: 61°02′0″ š. pl. 30°07′0″ r. ilg. / 61.03333°š. pl. 30.11667°r. ilg. / 61.03333; 30.11667 (Priozerskas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Priozerskas
Приозерск
      
Korelos tvirtovė
Priozerskas
Priozerskas
61°02′0″ š. pl. 30°07′0″ r. ilg. / 61.03333°š. pl. 30.11667°r. ilg. / 61.03333; 30.11667 (Priozerskas)
Laiko juosta: (UTC+3)
------ vasaros: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Leningrado sritis Leningrado sritis
Įkūrimo data 1295 m.
' S.Doroščiukas
Gyventojų (2021) 17 685
Plotas 16,5 km²
Tankumas (2021) 1 072 žm./km²
Tinklalapis [Oficiali miesto svetainė]
Vikiteka Priozerskas

Priozerskas (rus. Приозерск) – miestas Rusijos šiaurės vakaruose, Leningrado srities šiaurėje, netoli nuo Rusijos valstybinės sienos su Suomija. Miestas įsikūręs Karelijos sąsmaukoje ant Ladogos ežero kranto, prie Vuoksos upės šiaurinės atšakos. 22,0 tūkst. gyventojų (2008 m.). Per miestą eina Sankt Peterburgo-Hijtolos geležinkelis bei kelias į Sortavalą. Mieste vystoma celiuliozės bei pieno pramonė.

Yra Korelos tvirtovė, 1847 m. pastatydinta cerkvė, liuteronų bažnyčia, paminklas Petrui I.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje karelų apgyvendinta gyvenvietė vadinosi Korela. 1310 m. naugardiečiai pastatė tvirtovę, kuri turėjo apsaugoti nuo galimų švedų antpuolių.

16171710 m. po Stolbovo taikos priklausė Švedijai ir vadinosi Keksholmu.

Po Ništato taikos (1721 m.) Švedija atsisakė pretenzijų į regioną ir pripažino Rusijos teises į miestą.

1811 m. imperatorius Aleksandras I prisijungė Senąją Suomiją, kurios sudėtyje buvo Keksholmas.

1918 m. Suomijai, kuriai tuo metu priklausė, atgavus nepriklausomybę pavadintas Kiakisalmiu (suom. Käkisalmi).

19401941 m. ir 19441991 m. priklausė Sovietų sąjungai.

Nuo 1948 vadinamas Priozersku.[1] Sovietmečiu atkelta kolonistų iš Rusijos, Ukrainos ir kitų kraštų. Naikinta suomiška ir kareliška tapatybė. Miestas perduotas tuometinei Leningrado sričiai.

Nuo 1991 m. priklauso Rusijai.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]