Priklausomybė nuo kompiuterio

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Crystal Clear app help index.png  Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos medžiagos kelia abejones.
Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose.
 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Priklausomybė nuo kompiuterio – liguistas poreikis kasdien (kiek įmanoma dažniau, dažniausiai valandų valandas) leisti laiką prie kompiuterio. Priklausomybė nuo kompiuterio yra panaši į priklausomybę nuo interneto bei internetinių žaidimų ir sunkiai nuo jų atskiriama. Kartu su šiomis ypatingomis formomis priklausomybė nuo kompiuterio yra viena iš priklausomybių nuo žiniasklaidos.

Simptomai ir indikacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomybė nuo interneto ir kompiuterinių žaidimų pastaruoju metu laikomos priklausomybės nuo kompiuterio porūšiais, nes turi tuos pačius simptomus. Ne kiekvienas, dažnai sėdintis prie kompiuterio, tampa priklausomas. Yra tam tikri požymiai, rodantys, kad susidurta su priklausomybe kompiuteriui, bet reikia vertinti ne kiekvieną požymį atskirai, o jų suminį veikimą, nes ne visiems pacientams pasireiškia tie patys simptomai.

Simptomai:

  • Kompiuteris nebeišjungiamas, paaiškinant tai noru išvengti laiko sąnaudų kompiuteriui „pasikrauti“: jis turi būti kiekvieną akimirką paruoštas „darbui“.
  • Kompiuterio funkcijų užtikrinimas jo komponentų (pvz., motininė plokštė) atsarginių dalių kaupimu.
  • Kasdieninė veikla (pvz., valgymas) perkeliama prie kompiuterio.
  • Poreikis anksčiau mėgtus laisvalaikio praleidimo būdus „išmesti iš sąrašo“, kad būtų galima daugiau laiko sedėti prie kompiuterio.
  • Dažnai atidedami susitikimai su draugais ar giminėmis pasiteisinant, kad reikia ramybės, o „laimėtą“ laiką praleidžiant prie kompiuterio.
  • Negalėjimas ar sunkumai atsipalaiduoti – nei psichiškai, nei fiziškai.
  • Medžiotojo/kolekcionieriaus principas: perkama techninė ir programinė įranga, kuri nėra iš tikrųjų reikalinga, tik norima ją turėti „dėl viso pikto“.
  • Nesugebėjimas kontroliuoti laiko, praleidžiamo prie kompiuterio.
  • Socialinių ryšių praradimas.
  • Pakitęs dienos/nakties ciklas.

Potencialios „aukos“[taisyti | redaguoti kodą]

Nei viena priklausomybė neturi tokio didelio neišaiškintų atvejų skaičiaus, tik retais atvejais liga yra gydoma. To priežastimi galėtų būti tai, kad visuomenė ir medicina dar nežiūri rimtai į šią problemą. Kaip ir kitose priklausomybių ligose, čia nėra tipiško sergančiojo, bet yra labiau pažeidžiamos visuomenės grupės. Didžioji dalis sergančiųjų dar iki tapdami priklausomais turėjo mažai socialinių ryšių. Nedidelė dalis priklausomų nuo kompiuterio žmonių yra aukšto intelekto ir su aukštuoju išsilavinimu. Moterims būdinga tik priklausomybė nuo interneto, kitose srityse „pirmauja“ vyrai. Labiausiai pažeidžiami vyrai tarp 14 ir 20 metų.

Pasekmės[taisyti | redaguoti kodą]

Priklausomybė nuo kompiuterio dažnai gali baigtis visišku įsitraukimu į virtualų pasaulį, ypač tais atvejais, kai realybėje turima socialinių problemų – tada kompiuterinis pasaulis tampa tikrojo pakaitalu, į kurį galima įsitraukti ir pabūti didvyriu. Tai gali atvesti prie uždaro blogybių rato, nes vis mažiau puoselėjami socialiniai ryšiai mažėja, vienatvės jausmas stiprėja, dar labiau grimztama į virtualaus pasaulio liūną norint pabėgti nuo vienatvės. Priklausomybei vis stiprėjant žmogus gali tapti bedarbiu – to jis pats nelaiko tragedija, o tik kliūties pašalinimu, nes nuo šiol atsiranda daugiau laiko savo mėgstamam užsiėmimui – kompiuteriui.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Kaip ir daugelio priklausomybių atveju, čia taip pat turi būti suteikta adekvati pagalba iš šalies. Praktika parodė, kad staigus draudimas artintis prie kompiuterio situaciją tik pablogina. Reikėtų rinktis laipsnišką laiko, skiriamo kompiuteriui, mažinimą. Daugelis klasikinių metodų, taikomų gydant priklausomybes, šiuo atveju neveikia arba kaip tik kenkia.

Gydymas pradedamas pateikiant sergančiajam alternatyvius laiko praleidimo pavyzdžius, kurie iš dalies atitrauktų jį nuo kompiuterio – svarbu nesudaryti įspūdžio, kad norima jėga atpratinti nuo kompiuterio. Sergančiajam svarbu, kad būtų gerbiama jo veikla. Pasakymas „ką, tu ir vėl prie dėžės kerpėji?“ veikia kontraproduktyviai ir ligonis dar labiau įninka į virtualų pasaulį, kad parodytų pasipriešinimą nepagarbai jo „hobiui“. Taip pat bandymas užmegzti pokalbį su pacientu apie kompiuterius gali būti tuoj pat priimtas kaip veidmainiavimas.

Svarbu rasti ryšį su ligoniu. Neretai tai daroma per svarbiausią šitos blogybės priežastį – kompiuterį. Sergantysis traktuoja kompiuterį kaip daiktą, kuris gali jam suteikti tai, ko jis niekur kitur negaus. Nors socialiniai ryšiai sunykę, dažnai jaučiamas didelis poreikis bendrauti. Dažnai priklausomi asmenys savo aplinkoje neranda iššūkio ir jį mato kompiuteriniuose žaidimuose. Pacientas turi suprasti, kad jo priklausomybė nėra amžina ir grįžimas į normalų gyvenimą yra įmanomas.

Poveikis sveikatai[taisyti | redaguoti kodą]

Prie socialinių problemų prisideda ir sveikatos problemos, atsirandančios dėl nuolatinio sedėjimo: laikysenos sutrikimai, raumenų atrofija ir kt., taip pat pakenkiama akims dėl nuolatinio žiūrėjimo į ekraną, klausantis kompiuterinių žaidimų šūvių per ausines, pakenkiama klausai, gali išsivystyti nutukimas dėl judėjimo stokos arba distrofija, nes žaidžiant, pamirštamas visas pasaulis – valgis taip pat. Priklausomybė nuo kompiuterio gali sukelti nuovargį, miego sutrikimus, mėšlungį, galvos skausmus, retais atvejais pasireiškia epilepsijos priepuoliai. Reikia pastebėti, kad aukščiau išvardinti sutrikimai gali ir nepasireikšti, viskas priklauso nuo individualaus organizmo.

Tyrimai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2005 metų lapkričio yra atlikta svarbių medicininių tyrimų priklausomybės nuo kompiuterio srityje. Berlyne atlikti tyrimai įrodė, kad nuolatinis žaidimas kompiuteriu gali sukelti smegenyse tokius pat pokyčius, kokius sukelia alkoholizmas ar priklausomybė nuo rūkomų narkotikų – tai parodo elektroencefalograma (EEG). Penkiolikai „normalių“ ir penkiolikai nuolatinių kompiuterinių žaidimų žaidėjų buvo rodomi neutralūs paveikslėliai (pvz., alaus bokalas) ir nuotraukos iš kompiuterinių žaidimų. Pamačius žaidimo nuotrauką nuolatinių žaidėjų smegenys aktyviau reaguodavo nei į neutralius, EEG užfiksuodavo panašius duomenis, kaip alkoholikų, matančių alaus bokalą.

Išvados[taisyti | redaguoti kodą]

Jei medicina ir visuomenė rimčiau nesusirūpins priklausomybės nuo kompiuterio problema, ateityje tai gali būti tokio pat masto problema, kaip ir alkoholizmas.