Prieraslis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Prieraslis
lenk. Przerośl
   POL gmina Przerośl COA.jpg   
Przerosl widok.JPG
Prieraslio apylinkės

Prieraslis
54°15′07″N 22°39′22″E / 54.25194°N 22.65611°E / 54.25194; 22.65611 (Prieraslis)Koordinatės: 54°15′07″N 22°39′22″E / 54.25194°N 22.65611°E / 54.25194; 22.65611 (Prieraslis)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Suvalkų apskritis Suvalkų apskritis
Valsčius: Prieraslio valsčius
Gyventojų (2008): 829
Pašto kodas: PL 16-427
Commons-logo.svg Vikiteka: PrieraslisVikiteka

Prieraslis[1] (lenk. Przerośl) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Prieraslio valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 27 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų ir 131 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Vakarų Sūduvos aukštumoje. Šalia kaimo yra Kreivasis, Košcielnio ir Bočnės ežerai. Kaime gyvena istorikas ir rašytojas Bohdan Cywiński. Iš kaimo autobusai važiuoja Suvalkų, Geldapės ir Pilypavo kryptimis.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įkurtas 1570 metais, o 1576 m. Steponas Batoras kaimui suteikė Magdeburgo teises. 1571 m. įkurta Prieraslio Švč. Mergelės Marijos parapija. XVII a. pirmoje pusėje kaimas buvo viena iš didžiausių gyveviečių Suvalkijoje. Kaimas buvo prekybos kelyje tarp Lenkijos karalystės ir LDK. Kaime apsigyveno nemažai žydų, kurie vertėsi įvairiausia prekyba. Laikui bėgant kaimas po truputį silpo ypač po karų su Švedija, maro epidemijų ir prekybos kelių pasitraukimo labiau į pietus link Suvalkų ir Augustavo.

XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje kaimas buvo dideliame pakilime ir net didesnis už Suvalkų miestą. 1870 m. kaimas prarado visas turėtas teises ir privilegijas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą kaime gyveno 750 žmonių, iš kurių 747 lenkai, 1 gudas, 1 žydas ir 1 lietuvis.[2] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Kaime yra išlikęs senovinis turgus prieškariniame žydų gyventame kvartale. Taip pat bažnyčia perstatyta 1948-1953 m. su išlikusia 1790 m. varpine. Kaime yra nebeveikiančios evangelikų ir Prieraslio žydų kapinės bei veikiančios katalikų kapinės.

Nuotraukos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]