Prieglobsčio teisė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Prieglobsčio teisė - tarptautinės teisės šaka; visuma teisės normų, reguliuojančių prieglobstį, pabėgėlių statusą.

Teisės šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tautų Sąjunga, vėlesnė JTO priėmė nemažai tarptautinių aktų prieglobsčio teisės srityje: 1926 m. gegužės 12 d. susitarimas „Dėl asmens tapatybę patvirtinančių pažymėjimų išdavimo rusų ir armėnų pabėgėliams“: pateiktas vienas pirmųjų pabėgėlių apibrėžimų.

  • 1928 m. birželio 30 d. susitarimas „Dėl nuostatų, taikomų rusų ir armėnų kilmės pabėgėliams, taikymo tam tikroms kitoms asmenų kategorijoms“: praplėstas 1926metų susitarimo nuostatų taikymas kai kurioms kitoms asmenų kategorijoms.
  • 1936 m. liepos 4 d. laikinasis susitarimas „Dėl pabėgėlių, atvykstančių iš Vokietijos, statuso“: pabėgėlio sąvoka patikslinta. Pabėgėliais nebuvo pripažįstami asmenys, palikę Vokietiją vien tik dėl asmeninių priežasčių.
  • 1933 m. spalio 28 d. Konvencija dėl tarptautinio pabėgėlio statuso.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]