Prialgava

Koordinatės: 56°09′11″š. pl. 21°42′40″r. ilg. / 56.153°š. pl. 21.711°r. ilg. / 56.153; 21.711 (Prialgava)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prialgava
{{#if:280
Prialgavos kryžkelės koplytėlė
Prialgava
Prialgava
56°09′11″š. pl. 21°42′40″r. ilg. / 56.153°š. pl. 21.711°r. ilg. / 56.153; 21.711 (Prialgava)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Skuodo rajono savivaldybės vėliava Skuodo rajono savivaldybė
Seniūnija Notėnų seniūnija
Gyventojų (2021) 42
Vikiteka Prialgava
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Prialgavà
Kilmininkas: Prialgavõs
Naudininkas: Priálgavai
Galininkas: Priálgavą
Įnagininkas: Priálgava
Vietininkas: Prialgavojè

Prialgava – kaimas Skuodo rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Šačių, Bartuvos pakrantėje. Eina kelias  3732  MosėdisŠliktinė .

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas pirmą kartą minimas 1564 m.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
sovietmetis Prialgavos apylinkės centras, vėliau Notėnų apylinkė
nuo 1995 m. Notėnų seniūnija

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7]
210 284 297 238 209 153
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
127 89 61 42 - -


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Prialgavos senosios kapinės (Maro kapeliai).
  • Prialgavos III senosios kapinės (Maro kapeliai.)
  • Koplytėlė su Pietos skulptūra (u. k. 14934). „Koplytėlė su Pietos skulptūra“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-11-04. [12]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. PrialgavaMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 914 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Prialgava. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 441
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  12. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 302