Prezumpcija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Prezumpcija (lot. presumption) – yra tam tikros prielaidos, faktų laikymas įvykusiais, tikrais, kol neįrodoma kitaip. Pavyzdžiui, baudžiamojoje teisėje laikoma, kad kaltinamasis yra nekaltas, kol jo kaltės neįrodo teismas (nekaltumo prezumpcija): kaltintojai turi pareigą įrodinėti, kad asmuo kaltas. Mokesčių bei civilinėje teisėje galioja pažeidimo prezumpcija: laikoma, kad asmuo yra pažeidęs teisę (pvz., sutartiniuose santykiuose, esant sukeltai žalai), kol neįrodoma kitaip.
[taisyti] Nuorodos
 |
Šis teisinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
