Preambulė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Preámbulė (lot. praeambulare – 'eiti priešakyje', praeambulum – 'įžanga', 'įvadas'; praeambulus – 'einantis priešakyje') – įstatymo (pvz., Konstitucijos), sutarties (tiek tarptautinės, tiek ir sutarties nacionalinėje plotmėje), ES direktyvos kitokio teisės akto, deklaracijos įvadinė arba įžanginė dalis; teisėkūros technikos priemonė (žr. teisės technika).

Kalba, turinys, reikšmė

Preambulės kalba – puošni, vaizdinga, gali būti patoso, metaforų ir kitokių stilistinių priemonių. Atskiros mintys paprastai struktūruojamos, iškeliamos į skirtingas eilutes, pastraipas, išskiriamos. Preambulės dažnai naudojamos ES teisėkūroje. Preambulėse perteikiamas akto priėmimo kontekstas, laikmetis, aplinkybės, priežastys, teisinio reguliavimo būtinybė, tikslai bei teisėkūros intencijos. Preambulės svarbios ne tik siekiant išsiaiškinti teisėkūros subjekto ketinimus (žr. teleologinis teisės aiškinimas), tačiau ir svarbiu teisiniu turiniu, teisiškai reikšmingomis nuostatomis. Jose gali būti minimi teisės principai. Pvz., LR Konstitucijoje minimi tokie principai kaip teisinė valstybė, atvira, teisinga, darni pilietinė visuomenė ir kt.

LR Konstitucijos preambulė

LIETUVIŲ TAUTA

– prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę,

– jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis,

– šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę,

– išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius,

– įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje,

– puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę,

– siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės,

atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ

Taip pat skaitykite

• Prologas
• Intro