Pravieniškės II
Kitos reikšmės – Pravieniškės.
| Pravieniškės II | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta 2016 m. | ||
  Pravieniškės II |
||
| 54°55′08″š. pl. 24°12′50″r. ilg. / 54.919°š. pl. 24.214°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kaišiadorių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Pravieniškių seniūnija | |
 Vikiteka |
Pravieniškės II | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Proweniszki | |
Pravieniškės II – buvęs kaimas Kaišiadorių rajono savivaldybės vakaruose, į šiaurę nuo geležinkelio Kaunas–Vilnius. 2016 m. spalio 26 d. sujungta su Pravieniškių I kaimu. Yra paštas (LT-56048), kultūros centras, lopšelis‑darželis, biblioteka (nuo 1967 m.), vystoma baldų gamyba, medienos apdirbimas.[2] Čia įsikūrusi viena didžiausių įkalinimo įstaigų Lietuvoje – Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija. Miške stovi kompozicija 1941 m. Pravieniškių lageryje išžudytiems kaliniams atminti. Pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje veikia Elektrėnų profesinio mokymo centro skyrius. Gyvenvietė apsupta miškų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1940 m. veikė Pravieniškių darbo stovykla.
1941 m. birželio 26 d. Pravieniškių kalėjime NKVD įvykdė masines žudynes, kurių metu sušaudyti ne tik politiniai kaliniai, bet ir kitokie kaliniai, taip pat kalėjimo prižiūrėtojai ir jų šeimos. Iš viso nužudyta apie 260 žmonių, 214 pabėgo. Tų pačių metų rugsėjo 4 d. naciai netoli priverčiamųjų darbų stovyklos sušaudė 253 žydus, o 1944 metų vasarą – 270 žydų.[3] Vėl užėjus sovietams 1944 m. lageris paverstas GULAGo filialu, taip įkurti Pravieniškių 2-ieji pataisos namai.
1968 m. kalėjimas išplėstas pastačius Pravieniškių 3-iuosius pataisos namus. [1973]] m. pastatyti Pravieniškių 1-ieji pataisos namai.
2011 m. įsteigta Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, apjungusi atskirus pataisos namus.
2016 m. spalio 26 d. gyvenvietė sujungta su Pravieniškių I kaimu[4].
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||
| 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1986 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 381 | 443 | 979 | 1 015 | 1 353 | ||
| 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | - | - | - | ||
| 2 672 | 3 534 | - | - | - | ||
| ||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Pravieniškės II. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ „Kaišiadorių rajono savivaldybė - Pravieniškių seniūnija“. kaisiadorys.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
- ↑ Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės gyvenamosios vietovės pavadinimo pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo, panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Pravieniškės II. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 435
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Pravieniškės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 905 psl.
- Proweniszki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 68 psl. (lenk.)