Pranciškus Gradovskis
| Pranciškus Gradovskis | |
|---|---|
| Gimė | ~ 1545 m. |
| Mirė | 1595 m. |
Pranciškus Gradovskis (lot. Franciscus Gradovius, Gradauskas; apie 1545 m. – 1595 m.) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštijos valstybinis veikėjas, poetas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš smulkiųjų bajorų, XVI a. pr. atsikėlusių iš Mažosios Lenkijos į Žemaitiją ir Kauno apylinkes. Nuo 1565 m. studijavo Vitenbergo universitete. Buvo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Stepono Batoro ir Zigmanto Vazos sekretorius, nuo 1588 m. – Lietuvos dvaro maršalka. Vedęs LDK raštininko Elijo Pilgrimovijaus seserį Esterą, su kuria turėjo sūnų Joną, suartėjo su gimine, iš kurios kilę žymūs XVI a. LDK raštijos darbuotojai Venclovas Mikalojaitis, Venclovas Agripa ir Elijas Pilgrimovijus.
Poemoje „Šviesiausiojo kunigaikščio pono Kristupo Radvilos žygis į Maskvą“ (Hodoeporicon Moschicum illustrissimi principis ac domini, domini Christophori Radiwilonis; du leidimai 1582 m. Vilniuje) apdainavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės pergalę 1564 m. Ūlos mūšyje, bei pagarsėjusį LDK lauko etmono Kristupo Radvilos Perkūno 1581 m. žygį į Rusijos sostinę. Šį kūrinį po 10 m. savo „Radviliadoje“ panaudojo Jonas Radvanas.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Rimvydas Petrauskas. Pranciškus Gradovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 40 psl.