Pranciškus Bukota

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Pranciškus Bukota
Franciszek Bukaty.PNG
Herbas „Pomian“
Herbas „Pomian“
Gimė: 1747 m. rugpjūčio mėn.
Mirė: 1797 m. birželio 15 d.
Žymūs apdovanojimai:
Šv. Stanislovo ordinas

Pranciškus Bukota (lenk. Franciszek Bukaty, 1747 m. rugpjūčio mėn. – 1797 m. birželio 15 d.) – Abiejų Tautų respublikos (ATR) diplomatas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Brolis Tadas Juozapas Bukota. Nuo 1771 m. Abiejų Tautų Respublikos pasiuntinio Didžiojoje Britanijoje Tadeušo Burzynskio sekretorius, 1772 m. jo pavaduotojas, nuo 1789 m. ATR nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Britanijoje. ATR padalijimų laikais dėjo daug pastangų, kad Didžioji Britanija ir kitos valstybės remtų ATR nedalomumą, 1772 m. įteikė pirmąją notą.

1789 m. sudarė ir įteikė ATR ir Didžiosios Britanijos prekybinės sąjungos atstatant ir panaudojant Šventosios uostą projektą. Rusams 1792 m. įsiveržus į ATR įteikė notą dėl 1791 m. Gegužės trečiosios konstitucijos teisėtumo. Londone rūpinosi pirmaisiais ATR politiniais emigrantais, atvykstančiais mokslininkais. 1793 m. netrukus po notos dėl Rusijos ir Prūsijos prievartos veiksmų, atšauktas. Apsigyveno savo Siarhejevičų dvare (Minsko sritis) ir politinėje veikloje beveik nedalyvavo. Mirė pakeliui iš Sankt Peterburgo į namus.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Pranciškus Bukota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 584 psl.