Pranciškus Budrys

Pranciškus Budrys
Dievo Tarnas
Gimė	1882 m. spalio 14 d. Rupeikiai, Meškuičių parapija, Rusijos imperija
Mirė	1937 m. gruodžio 16 d. (55 metai) Ufa, TSRS
Tėvas	Pranciškus Budrys
Motina	Domicelė Šliogerytė
Dievo Tarnas
Veikla	Dvasininkas

Pranciškus Budrys (1882 m. spalio 14 d. Rupeikiuose, Meškuičių parapijoje, Rusijos imperija – 1937 m. gruodžio 16 d. Ufoje, TSRS) – katalikų dvasininkas, kankinys, Dievo tarnas.

Biografija

Gimė 1882 m. spalio 14 d. Rupeikiuose. 1907 m. baigė Peterburgo dvasinė akademiją. 1907–1909 m. kunigavo Irkutske. 1909 m. perkeltas į Tiumenę, kur skaitė pamokslus čia gyvenantiems lietuvių, lenkų kilmės katalikams, dėstė tikybą vietos mokykloje. 1919–1921 m. dirbo dekanu Permėje. Nuo 1921 m. skaitė pamokslus Čeliabinske, Kirove, Jekaterinburge, Tobolske, Zlatouste, Kurgane, Samaroje ir Kazanėje. 1930 m. uždarius visas katalikų bažnyčias, pamokslavo privačiuose butuose. 1934–1937 m. buvo vienintelis katalikų kunigas patarnaujantis tikintiesiems tarp Voglos ir Obės upių. 1937 m. birželio 17 d. suimtas apkaltinus šnipinėjimu, tardymo metu buvo kankinamas, 1937 m. lapkričio 11 d. nuteistas mirties bausme ir 1937 m. gruodžio 16 d. Ufoje sušaudytas, kartu su 168 katalikais. 1958 m. sausio 14 m. pripažintas nekaltu, 2003 m. gegužės 31 d. Romoje pradėtas Beatifikacijos bylos procesas ir paskelbtas Dievo Tarnu. Dievo Tarno kunigo kankinio Pranciškaus Budrio Beatifikacijos bylos postulatoriumi paskirtas kun. Kristoforas Požarskis.

Nuorodos

• kun. Pranciškus Budrys
• Biografija (rus.)