Pragarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Pragarai arba limbas – mirusiųjų buveinė, į kurią, kaip tikima katalikybėje, po mirties buvo nužengęs Jėzus Kristus, kad išlaisvintų anksčiau už jį mirusius teisiuosius.[1] Be to, pagal tradicinę sampratą, pragarai – vieta, kur po mirties patenka nepakrikštytų kūdikių sielos ir kur jie leidžia amžinybę, nepatirdami bendrystės su Dievu.[2]

Pastaruoju metu Katalikų Bažnyčia atsisako limbo doktrinos ir teigia, kad esama pagrindo manyti, kad mirę nekrikštyti kūdikiai eina į dangų.[2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]