Pradžios akmuo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pradžios akmuo

Pradžios akmuo (angl. genesis rock, rus. Камень Бытия) – 269,4 g masės Mėnulio uolienos luitas, kurį į Žemę 1971 metais atgabeno Apollo 15 ekspedicija. Tai buvo pirmoji ekspedicija, nusileidusi ne Mėnulio jūroje, o kalnuotoje vietovėje. Manoma, jog ši uoliena yra ne mažiau kaip keturių milijardų metų senumo.[1] Akmuo buvo rastas prie kraterio Mėnulio Apeninų regione, greta daugelio kitų panašių akmenų. Jam suteiktas numeris 15415.

Iš pradžių buvo manoma, jog rastas pirminės Mėnulio plutos fragmentas, bet vėliau suabejota įtariant, jog amžius neviršija 4,1 milijardų metų, mažiau nei spėjamas Mėnulio amžius. Vėliau nustatyta, kad amžius gali siekti ir 4,5 milijardo metų.[2]. Šiuo atveju akmuo iš tiesų yra pirminės Mėnulio plutos dalis. Tik 100 milijonų metų prieš susiformuojant šiai uolienai, dar nebuvo ir Saulės sistemos.

Pradžios akmuo yra anortozitas, susidedantis daugiausia (98 %) iš plagioklazo. 96 % medžiagos taip pat klasifikuojama kaip anortitas.[3]

Pradiniu pavidalu šis akmuo neišliko, nes buvo sutrupintas tyrimams. Tebesaugomi jo fragmentai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Apollo 15 samples overview Lunar and Planetary Institute
  2. Chaikin, A., and T. Hanks. 1998. A man on the Moon : the voyages of the Apollo astronauts. Penguin Books, New York, N.Y.
  3. Отчет «Lunar and Planetary Institute» об исследовании образца 15415