Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Pradžia)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 167 242 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 167 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis
Šv. Stanislovas, XVI a. piešinys, Krokuva

Šventasis vyskupas Stanislovas (apie 1030 m. Ščepanuvas, Lenkija – 1079 m. balandžio 11 d. Krokuva) – Lenkijos katalikų dvasininkas, Krokuvos vyskupas, kankinys, Katalikų bažnyčios šventasis, vienas iš pagrindinių Lenkijos globėjų.

Tiksli šv. Stanislovo gimimo data ir vieta nėra žinoma. Tradiciškai teigiama, kad jis gimė 1030 m. liepos 26 dieną, Vielislavo ir Bognos šeimoje. Gavo gerą išsilavinimą: iš pradžių Gniezno katedros mokykloje, vėliau – Belgijoje, Lježo mieste. Buvo žinomas kaip Mažosios Lenkijos pamokslininkas, dirbo tuometinio Krokuvos vyskupo Lamberto kanceliarijoje, kuris paskyrė Stanislovą savo įpėdiniu. Po Lamberto mirties išrinktas diecezijos ordinaru, o 1072 m., Boleslovui II Drąsiajam leidus, įšventintas į vyskupus.

Yra manoma, kad šio vyskupo tarnystė Piastų karalystės laikotarpiu buvo geriausia. Būtent jis pakvietė Popiežiaus legatus, iš naujo organizavo Gniezno metropoliją, ėmėsi veiksmų, kuriais siekta 1075 m. karūnuoti Boleslovą Drąsųjį. Stanislovui sustiprinus Gniezno metropoliją, Magdeburgas nustojo reikšti pretenzijas į Lenkijos vyskupijas.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Rugsėjo 24.png rugsėjo 24 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje


Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys
Liberija
Prancūzija

Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Liberijai ir Prancūzijos valdoms Karibuose (Gvadelupai, Martinikai ir kt.). Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
Pseudoophonus calceatus.jpg
Pseudoophonus calceatus
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Euromaidanas. Protestuotojai neša Ukrainos vėliavą per susirėmimus. 2014 m. vasario 18 d., Kijevas.

Ukrainà (ukr. Україна) – didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Kijevo Rusia, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos TSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus TSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. > Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų.

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Iš šalyje gyvenančių 46,2 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką.

Daugiau.


Šios savaitės iniciatyva yra Ukrainos krizė.

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-lightblue.png Geografija    Logo tecnica.jpg Informatika    P history-lightblue.png Istorija   
Crystal Clear talk2.png Kalbos    P cartesian graph.svg Matematika    P art-lightblue.png Menas    Year template.gif Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport-lightblue.png Sportas    Scales template.gif Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas