Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!	Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas
Šiuo metu yra 159 027 straipsniai

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 159 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Apple iPad planšetinis kompiuteris su lietimui jautriu ekranu Jutiklinis, liečiamasis arba sensorinis ekranas – ekranas, galintis atpažinti prisilietimo prie jo paviršiaus vietą. Prietaisas atpažįsta piršto ar rankos, taip pat specialaus rašiklio (stiliaus) prisilietimą. Liečiant ekraną galima valdyti žymeklį, pasirinkti elementą ir pan., t. y. atlikti veiksmus, kurie dirbant su paprastu ekranu atliekami pele arba klaviatūra. Jutikliniai ekranai naudojami asmeniniuose, planšetiniuose bei delniniuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, žaidimų konsolėse, GPS imtuvuose, bankomatuose, informacijos terminaluose, prietaisų skydeliuose medicinoje ir pramonėje bei kituose pan. įrenginiuose. Pirmasis jutiklinis ekranas buvo talpinis jutiklinis ekranas (angl. capacitive touch screen), kurį Karališkojo radaro įstaigoje (Royal Radar Establishment), Malverne, JK sukūrė E.A. Džonsonas (E.A. Johnson). Išradėjas trumpai apibūdino savo darbą 1965 m. išleistame straipsnyje. Pirmą kartą jutikliniai ekranai plačiai panaudoti Jungtinėse Valstijose įgyvendinant programuojamo apmokymo programą. 1972 m. sukurta kompiuterinė sistema PLATO IV turėjo jutiklinį ekraną, veikiantį infraraudonųjų spindulių pagrindu, kurį sudarė 16×16 blokų. Bet net ir toks nedidelis tikslumas leido naudotojui pasirinkti atsakymą, spaudžiant atitinkamą vietą ekrane. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai |Verta paskaityti| Keisti | Rinkti straipsnį birželio 12 dienos įvykiai Lietuvoje 1926 − pradėjo veikti Kauno radijo stotis. 1990 − Lietuvos Respublikos AT priėmė Katalikų bažnyčios restitucijos aktą. 1995 − Lietuva pasirašė Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Sutartis įsigaliojo 1998 m. Pasaulyje 1987 − Šaltasis karas: Ronaldas Reiganas viešai paragino Michailą Gorbačiovą nugriauti Berlyno sieną. 1990 − TSRS Aukščiausioji Taryba po ilgų diskusijų priėmė Michailo Fedotovo, Jurijaus Baturino ir Vladimiro Entino siūlytą Spaudos ir žiniasklaidos įstatymą, kuris faktiškai atšaukė tarybinę cenzūrą. 1991 − Rusijos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 − Leningrado gyventojai referendume balsavo už tai, kad miestui būtų grąžintas senasis pavadininmas - Sankt Peterburgas. Keisti Mėnesio šalys Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Lenkijai ir Sent Vinsentui ir Grenadinams. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Keisti

Rinktinė iliustracija Tenerifės auditorija (Santa Krus de Tenerifė, Ispanija) Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas Keisti Savaitės iniciatyva Kariolio Didžiojo portretas su valdovo regalijomis Karolis Didysis (lot. Carolus Magnus arba Karolus Magnus, 747 m. balandžio 2 d. – 814 m. sausio 28 d. Achene) – frankų karalius nuo 768 m. (pietinės dalies nuo 771 m.), langobardų karalius nuo 774 m., Bavarijos hercogas nuo 788 m. Popiežius Leonas III 800 m. jį paskelbė Romos imperatoriumi. Pipino Trumpojo ir Bertrados iš Laono sūnus. Nuo Karolio Didžiojo Pipinidų dinastija vadinama Karolingais. Karolingų dinastijos valdovo Karolio Martelio vaikaitis dar tebebūdamas gyvas buvo pradėtas vadinti Didžiuoju ir nuo viduramžių laikomas vienu iškiliausių Vakarų pasaulio valdovų. 1165 m. gruodžio 29 d. Frydricho Barbarosos iniciatyva antipopiežius Paschalis III paskelbė Karolį Didįjį šventuoju ir Pater Europae. Karolio Didžiojo valdymo laikotarpis siejamas su „Karolingų renesansu“, meno, religijos ir kultūros atsigavimu. Skatino prekybą, amatus, žemės ūkį. Į savo dvarus kvietėsi mokslininkų. Sujungė antikos, krikščionybės ir germanų idealus ir padėjo pamatus krikščioniškųjų Vakarų valstybių raidai. Karolis Didysis (orig. Charlemagne), vardu „Karolis“ buvo pavadintas savo senelio Karolio Martelio garbei. Vardas kilęs iš germaniško žodžio „karl“, reiškiančio „šaunus“, susijusio su anglišku žodžiu „churl“. Anksčiausios išlikusios užrašytos Karolio Didžiojo vardo formos yra lotyniškos – „Carolus“ arba „Karolus“. Daugelyje rytų Europos kalbų žodis „karalius“ kilo nuo Karolio vardo (pvz., lenkiškai: krol, vengriškai: kiraly). Ši savaitės iniciatyva yra priešistoriniai Prancūzijos monarchai.. Projekto puslapis | Keisti

Vikisritys
Astronomija     Biografijos     Biologija     Filosofija     Fizika     Geografija     Informatika     Istorija     Kalbos     Matematika     Menas     Metai     Mitologija     Religija     Sportas     Teisė    Straipsnių abėcėlinis sąrašas – Straipsniai pagal temas – Visos straipsnių kategorijos Visų Vikisričių sąrašas – Visų Vikiprojektų sąrašas

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas