Poza (heraldika)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Poza heraldikoje – tipinė realaus ar mitinio gyvūno, naudojamo kaip mobilioji figūra skyde, skydininkas ar šalmo papuošalas, poza. Heraldinės pozos paprastai yra konkrečiai apibrėžtos ir turi blazonavimui skirtus standartinius pavadinimus.

Pozos sąvoka naudojant ir aprašant augalų bei daiktų orientaciją herbo skyde.

Daugelis pozų skirtos tik plėšriesiems žvėrims (pvz., dažniausiam heraldiniam gyvūnui liūtui). Kai kurios pozos naudojamos tik romiems gyvūnams (pvz., elnėms). Atskira grupė pozų yra paukščių pozos (pvz., dažniausio heraldinio paukščio erelio). Poza naiant 'plaukiantis' skirta žuvims ar tokiems vandens paukščiams kaip gulbės, žąsys ar antys. Poza segreant skirta tik tokioms mitinėms būtybėms, kurios yra keturkojės ir turi sparnus (grifonai ir drakonai), atitinka rampant 'šėlstantis' (paprasti keturkojai).

Pozos sąvoka naudojant ir kalbant apie kryptį, į kurią atsisukęs gyvūnas. Dažniausiai gyvūnai vaizduojami profiliu, o žmonės dažniausiai vaizduojami anfas.

Gyvūno orientacija[taisyti | redaguoti kodą]

Gyvūnai paprastai pateikiami profiliu. Žmonės ir žmogaus pavidalo būtybės paprastai vaizduojamos anfas, t. y., atsisukusios veidu į žiūrovą.

  • Dexter 'dešinė' (kartais vadinama heraldinė dešinė) – standartinė heraldinė kryptis, gyvūno priekis nukreiptas dešinėn skydą priekyje laikančio atžvilgiu ir kairėn žiūrinčio į herbą atžvilgiu. Kadangi tai standartinė kryptis, ji paprastai herbo apraše nenurodoma. Nurodomos nestandartinės kryptys.
  • Sinister 'kairysis; kairė' ar pranc. contourné 'apsuktas' (kartais vadinama heraldinė kairė) – gyvūnas, kurio priekis nukreiptas kairėn skydą priekyje laikančio atžvilgiu ir dešinėn žiūrinčio į herbą atžvilgiu. Skydą laikant kaire ranka kariajame šone, toks gyvūnas žiūri atgal skydą laikančio atžvilgiu, todėl tokia poza laikoma negarbinga, bailio, bėgančio iš mūšio lauko poza. Dėl šios priežasties heraldikoje tokia herbo gyvūno poza labai retai naudojama.
  • pranc. Affronté – gyvūnas priekiu ir „veidu“ atsisukęs į žiūrintį į herbą. Ši poza būdinga žmonėms ir žmogaus pavidalo būtybėms, retai – kitokiems gyvūnams.

Galvos orientacija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Guardant (iš vid.pranc. gardant) 'saugantis, sargus' – gyvūnas stovi ar eina profiliu į žiūrovą ir atsisukęs žiūri į jį.
  • Regardant 'žiūrintis atgal' – gyvūnas stovi ar eina profiliu į žiūrovą ir atsisukęs žiūri sau per petį atgal.

Žvėrių pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Aprašant gyvūnus paprastai nurodomos ne tik žemiau pateiktos pozos, bet ir ginkluotumas (skirtingos spalvos dantys, nagai, liežuvis, ragai ir pan.), uodegos forma (pvz., dvišaka) ar padėtis, raguotumas, liežuvuotumas bei kanopotumas (ar turi skirtingos spalvos ragus, liežuvį ar kanopas). Liūtas gali būti bailus' (angl. coward) – jo uodega pabrukta tarp užpakalinių kojų[1]

Rampant 'šėlstantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Šėlstantis žvėris (sen.pranc. rampant 'šėlstantis; stovintis piestu') piešiamas profiliu, stovintis ant užpakalinių kojų, pakėlęs priekines kojas (letenas).[2] Užpakalinių kojų padėtis priklauso nuo vietinės tradicijos. Liūtas gali stovėti ant abiejų pražergtų užpakalinių kojų arba tik ant vienos, o kita irgi gali smogti. Senoviniuose herbų su liūtais aprašuose epitetą rampant dažnai praleisdavo, kadangi ši poza dažniausia plėšriųjų žvėrių poza herbuose.

Ši poza yra labai dažna skydininkų poza. Tik jie paprastai ne atakuoja priekinėmis kojomis (letenomis), o prilaiko skydą.

Segreant 'siautėjantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Į šėlstančią pozą panaši vadinamoji siautėjanti poza (segreant), kuria apibūdinama analogiška poza mitinių būtybių, kurios turi sparnus (grifonai, drakonai, mantikoros ir kt.), bet nėra paukščiai.[3]

Passant 'einantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Einantis žvėris (sen.pranc. passant 'einantis, žingsniuojantis') eina į kairę pusę žiūrinčio į herbą atžvilgiu, jo dešinė koją/letena pakelta, kitomis kojomis remiasi į žemę.[4] Vadinamasis „Anglijos liūtas“ aprašomas kaip lion passant guardant Or ('auksinis einantis saugantis liūtas').[4] Prancūziškojoje heraldikos tradicijoje einantį liūtą ilgai vadino leopard.[5]

Trippant 'žingsniuojantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Žingsniuojančiais vadinami elniai ir panašūs medžiojami kanopiniai. Ši poza analogiška passant 'einantis'

Statant 'stovintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Stovintis žvėris (sen.pranc. statant 'stovintis') stovi profiliu, visomis keturiomis kojomis remdamasis į žemę. Priekinės kojos dažniausiai būna kartu.[6] Ši poza dažniau pasitaiko šalmų papuošaluose, nei skydų figūrose.[7]

Apibūdinimas stovintis stačias (statant erect) gali reikšti lokį, stovintį ant užpakalinių kojų (bet nešėlstantį).

Sejant 'tupintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Tupintis žvėris (vid.pranc. sejant; sejeant 'sėdintis; tupintis') tupi, priekinėmis kojomis remdamasis į žemę.[8]

Kitas tupėjimo pozos variantas yra 'stačiai tupintis' sejant erect – toks žvėris tupi ant užpakalinių kojų, o kūnas yra stačias, priekinės kojos pakeltos į orą, kaip pozoje šėlstantis. Tokią pozą kartais vadina tupintis šėlstantis (sejant-rampant).[8]

Couchant 'gulintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Gulintis žvėris (sen.pranc. couchant 'gulintis') – guli, bet galva pakelta, paprastai žiūri į priekį.[9]

Lodged 'gulintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Terminas angl. lodged 'gulintis' naudojamas aprašyti gulintiems romiems (žolėdžiams) gyvūnams.

Dormant 'miegantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Miegantis žvėris (sen.pranc. dormant 'miegantis') – guli ant pilvo, galva padėta ant žemės (ant priekinių kojų), akys užmerktos.[9]

Courant 'bėgantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Bėgantis gyvūnas (pranc. courant 'bėgantis', iš courir 'bėgti') – vaizduojamas bėgantis, kai visos keturios kojos nesiekia žemės, skrydžio stadijoje.

Salient 'šokantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Šokantis žvėris (lot. salient, iš lot. saliēns 'šokantis') – užpakalinės kojos greta, jomis atsispiria į žemę, o abi priekinės kojos ore.[7] Liūtui ši poza reta,[7] bet gana dažnai pasitaiko kituose heraldiniuose gyvūnuose. Apibūdinant elnius ir panašius romius (žolėdžius) gyvūnus, vartoja ir terminą angl. springing 'liuoksintis'.

Cadent 'krentantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Krentantis gyvūnas (lot. cadent, iš lot. cadēns 'krentantis') – gyvūnas nugara į apačią, pilvu į viršų. Šis pavadinimas neretai naudojamas aprašant tokius skydininkus ar mobiliąsias figūras kaip banginiai, delfinai, žuvys.
Heraldinėn dešinėn atsisukę krentantys gyvūnai vadinami cadent dexter 'krenantys dešinėn', atsisukę kairėn – cadent sinister 'krentantys kairėn'.

Paukščių pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Heraldikoje yra kelios paukščiams būdingos pozas. Ereliai senojoje heraldikoje dažniausiai buvo vaizduojami demonstruojantys (angl. displayed). Pelikanas vienintelis turi jam būdingą pozą besiaukojantis.

Keliose pozose paukščių sparnai gali būti:

  • pakelti (angl. elevated) – sparnų galiukai rodo į viršų, aukštyn.
  • nuleisti (angl. inverted) – sparnų galiukai rodo žemyn.

Displayed 'demonstruojantis'[taisyti | redaguoti kodą]

'Demonstruojantis' paukštis (angl. displayed) – atsisukęs krūtine į žiūrovą (affronté), o sparnai išskleisti į šonus ir atsukti apatine plokštuma į žiūrovą. Galva paprastai pasukta į heraldinę dešinę. Ši poza itin dažna vaizduojant erelius, bet ja vaizduojami ir kiti paukščiai (pvz., skydininkas paukštis sekretorius Sudano herbe). Šia poza erelius vaizdavo dar prieš atsirandant heraldikai, Karolio Didžiojo laikais.[10]

Wings addorsed 'sparnai virš nugaros'[taisyti | redaguoti kodą]

Paukščio su sparnais virš nugaros (angl. Wings addorsed) sparnai pakelti lyg jis ruoštųsi kilti aukštyn. Paukštis paprastai stovi pasisukęs į heraldiškai dešinę pusę, tad matyti visas kairys sparnas ir tik kraštas dešiniojo.

Rising 'kylantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Kylantis (angl. rising; rousant) paukštis žiūri į dešinę, galva ištiesta aukštyn, sparnai pakelti, lyg paukštis tuoj suplasnos ir kils aukštyn. Kylančio paukščio sparnai gali būti demonstruojami ar virš nugaros, pakelti ar nuleisti.

Volant 'skrendantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Skrendantis paukštis (angl. volant) skrenda į heraldinę dešinę plasnodamas sparnais.

Trussed 'tupintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Tupintis paukštis (trussed) tupi suglaustais sparnais.

Vigilant 'budintis'[taisyti | redaguoti kodą]

Budintis (Vigilant) būna gandras, gervė ar panašus ilgakojis paukštis, kuris stovi ant vienos kojos, o antroji sulenkta.

In her piety 'besiaukojantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Poza, kuria vaizduojamas tik pelikanas. Sparnai pakelti ir suglausti virš nugaros, galva palenkta, kad snapo galiuku pasiektų krūtinę. Taip vaizduojamas paukštis, kuris krauju iš savo krūtinės maitina savo jauniklius. Šis simbolis būdingas krikščionybei, iš kurios perėjo į heraldiką. Pelikanai kitokia poza heraldikoje labai reti.[11] Kartais skiriama dar viena poza 'žeidžiantis save' (angl. vulning herself) – vienas pelikanas snapu žeidžia savo krūtinę.[12]

Vandens gyvūnų pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Naiant 'plaukiantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Apibūdinimas naudojamas aprašyti plaukiantiems gyvūnams:

  • Žuvys, banginiai, kitos panašios mitinės ar fantastinės būtybės – plaukia horizontaliai.
  • Plaukiojantys vandens paukščiai (gulbės, žąsys, antys ir kiti) – plaukia vandens paviršiumi, jų kojų paprastai nematyti.

Hauriant 'traukiamas'[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvies, delfino ar panašios jūros būtybės padėtis, kai kūnas orientuotas vertikaliai galva į viršų, lyg gyvūną už galvos keltų į viršų. Gyvūnas gali būti ir išsilenkęs S pavidalu, bet vis tiek vertikaliai orientuotas, nors šią pozą kartais vadina einantis (passant).

angl. hauriant, haurient iš esamojo laiko dalyvio lot. haurient-, hauriens, iš veiksmažodžio lot. haurire 'traukti; nuvarvėti, kaboti; ryti'.

Urinant 'neriantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Žuvies, delfino ar panašios jūros būtybės padėtis, kai kūnas orientuotas vertikaliai galva į apačią, lyg gyvūną vertikaliai nertų gilyn.

angl. urinant iš iš esamojo laiko dalyvio lot. urinant-, urinans, iš veiksmažodžio lot. urinari 'nerti po vandeniu, nirti'

Porinės pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Šiomis pozomis vaizduojami du gyvūnai ar kitokios būtybės.

Combatant 'besikaunantys'[taisyti | redaguoti kodą]

Tai du gyvūnai atsisukę vienas į kitą ir stovintys šėlimo ar siautėjimo (rampant ar segreant) pozose. Šis pavadinimas paprastai naudojamas apibūdinant plėšrius žvėris ar mitines būtybes, nors tokioje pozoje gali būti pavaizduoti įvairūs gyvūnai.

Addorsed 'nugaromis'[taisyti | redaguoti kodą]

Stovintys nugaromis (addorsed ar endorsed) gyvūnai stovi greta atsukę vienas kitam nugarą ir žiūrintys į priešingas puses. Apibūdinimas dažnai naudojamas aprašant žuvis, gana dažnai – raktus (raktai pavaizduoti lygiagrečiai, o jų barzdelės nukreiptos į išorę).

Kitos pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Nowed 'mazgytas'[taisyti | redaguoti kodą]

Poza, kuria vaizduojami tokie gyvūnai bei mitinės būtybės kaip gyvatės, ilgi ploni drakonai ir pan. Mazgytas gyvūnas paprastai susimezgęs aštuoniuke.
Mazgyta dažnai būna liūtos ar drakono uodega.

angl. nowed iš būtojo laiko dalyvio vid.pranc. noué, iš veiksmažodžio vid.pranc. nouer 'surišti mazgą', iš lot. nodare bei lot. nodus 'mazgas'.

Augalų pozos[taisyti | redaguoti kodą]

Issuant 'augantis'[taisyti | redaguoti kodą]

Medis ar kitas augalas pavaizduotas augantis iš žemės, kalno viršūnės ir pan.[13] Šaknų nematyti.

Eradicated 'išrautas'[taisyti | redaguoti kodą]

Medis ar kitas augalas pavaizduotas su matomomis šaknimis.[14] Žemės paprastai nematyti.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Fox-Davies (1909), p. 180.
  2. Fox-Davies (1909), p. 176.
  3. Segreant. In Dictionary of Heraldry
  4. 4,0 4,1 Fox-Davies (1909), p. 181.
  5. Fox-Davies (1909), pp.172-3.
  6. Fox-Davies (1909), p. 182.
  7. 7,0 7,1 7,2 Fox-Davies (1909), p. 183.
  8. 8,0 8,1 Fox-Davies (1909), p. 184.
  9. 9,0 9,1 Fox-Davies (1909), p. 185.
  10. Fox-Davies (1909), p. 233.
  11. Fox-Davies (1909), p. 242.
  12. Cussans (2003), p. 93.
  13. Fox-Davies (1909), p. 262
  14. Fox-Davies (1909), p. 262