Povilas Dikčius
 |
|
|---|---|
| Gimė: | 1933 m. balandžio 11 d. Kulniškiai, Gelvonų valsčius |
| Mirė: | 1991 m. kovo 17 d. (57 metai) Vilnius |
| Veikla: | kompozitorius, partinis veikėjas |
| Partija: | 1960 m. SSKP |
| Alma mater: | 1956 m. Vilniaus pedagoginis institutas, 1970 m. LSSR konservatorija |
Povilas Dikčius (1933 m. balandžio 11 d. Kulniškiuose, Gelvonų valsčius – 1991 m. kovo 17 d. Vilniuje) – Lietuvos kompozitorius, partinis veikėjas.
Turinys |
Biografija [taisyti]
1956 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1956–1971 m. dėstė muzikos mokyklose. 1970 m. baigė LSSR konservatorijos Eduardo Balsio klasę. Nuo 1971 m. LKP CK kultūros skyriaus instruktorius. [1] 1987–1991 m. Lietuvos muzikų draugijos pirmininkas.
Kūryba [taisyti]
Sukūrė operą „Ugnis“ (1987 m.), kamerinę oratoriją „Moters paveikslai“ (1981 m.), kantatą „Į šiandieną“ (1978 m.), simfoninę poemą „Mindaugas“ (1970 m.), „Publicistinius motyvus“ simfoniniam orkestrui ir deklamuotojui (1974 m.), simfoniją kameriniam orkestrui (1980 m.), koncertą smuikui ir kameriniam ansambliui (1983 m.), styginių kvartetą (1972 m.), sonatų, vokalinių ciklų, chorų. [2]
Įvertinimas [taisyti]
- 1983 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Arvydas Karaška. Povilas Dikčius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. - 430 psl.
- ↑ Arvydas Karaška. Povilas Dikčius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 765 psl.
