Povandeninė medžioklė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.
Povandeninis medžiotojas po vandeniu

Povandeninė žūklė – sporto sritis (angl. Spearfishing) vadinama povandenine medžiokle, kurioje povandenininis medžiotojas gaudo žuvį povandeninei žūklei skirtais šautuvais (pneumatiniais ir arbaletais) nenaudojant autonominių kvėpavimo aparatų, sulaikant kvėpavimą nuo vienos iki trijų minučių, neriant iki dešimties – penkiolikos metrų gylio. Jau daugelį metų povandeninė žūklė priskiriama ekstremalioms sporto šakoms. Yra dviejų tipų povandeninė žūklė – jūrinė, kur dažnai medžioklė vykdoma dideliuose gyliuose (15-30 m), su ilgais arbaletais bei gėlavandenė, kurioje dažniausiai medžiojama melduose, nedideliuose gyliuose, esant prastam vandens skaidrumui.

Jūrinė medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Jūrinės medžioklės gerbėjai dažnai vadinami šiek tiek lepesni už „gėlavandenininkus“, kadangi jie nardo šiltose jūrose, jiems reikalingi plonesni nardymo kostiumai. Jūrose vanduo būna gerokai skaidresnis nei gėlavandeniuose ežeruose ar upėse, tačiau tai nepalengvina medžiotojo sąlygų, kadangi tenka šauti į žuvį iš kelių metrų nuotolio. Dažniausiai sutinkamos žuvys – atlantiniai unguriai, ešeriai (angl. Grouper), aštunkojai bei kt. Baltijos jūroje povandeninė medžioklė galima tik kelis kartus metuose, esant itin skaidriam (Lietuvos mastams) matomumui – 5-7 metrai. Dažniausi laimikiai būna plekšnės, otai bei menkės.

Gėlavandenė medžioklė[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje povandeninė medžioklė labiausiai paplitusi ežeruose. Norint maksimaliai medžioti mūsų vandenyse, reikia rinktis atitinkamą įrangą, kuri nė iš tolo neprilygsta jūrinių medžiotojų įrangai. Pavasariui bei vasarai reikalingas bent 5-7 mm storio „atviros poros“ (išorėje neoprenas, viduje speciali „atvirų porų“ guma) kostiumas, šiltos neopreninės kojinės bei pirštinės. Žiemai – dar storesnė apranga. Gėluose vandenyse dažniausiai sutinkamas 2-4 metrų skaidrumas.

Pagrindiniai laimikiai – žuvys unguriai, lydekos, ešeriai, kuojos, lynai, karšiai, karpiai, karosai. Rečiau šamai. Esant tinkamai parinktai aprangai povandeninis medžiotojas gali būti vandenyje ir esant minusinei oro temperatūrai (žinoma, jei telkinys neužšalęs).

Neigiamas visuomenės požiūris[taisyti | redaguoti kodą]

Dažnai visuomenėje povandeninis medžiotojas be jokių diskusijų vadinamas brakonieriumi. Taip yra todėl, kad žmonės dar gerai nežino, kas tai per sporto šaka ar hobis. Kaip ir „žemiški“, taip ir povandeniniai medžiotojai saugo gamtą, vykdo ežerų valymo akcijas, tarptautines varžybas. Save gerbiantis medžiotojas niekada nešaus į mažą žuvį. Jeigu nebus tikras ar į ją pataikys – nešaus. Kitas klaidingas požiūris – manoma, jog įlipus į vandenį gali išsirinkti norimą žuvį ir ją nusišauti. Praktika rodo ką kitą. Pernai Lietuvoje vykusiose tarptautinėse varžybose „Trys ežerai“ iš beveik šimto dalyvių, nardžiusių po šešias valandas penkiolikos laipsnio šilumos nesiekusiame vandenyje, tik dvi dešimtys grįžo į krantą su menkais laimikiais.

Taip pat yra rūpinamasi gamtos ištekliais ir iš savo lėšų žuvinami valstybiniai ežerai. Daugiau apie tai: [1]

Taisyklės[taisyti | redaguoti kodą]

Draudžiama vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, taip pat šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose:

1. Alaušas,

2. Asveja (Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto, išskyrus rekreacines zonas),

3. Baltieji Lakajai iki 2015 m. sausio 1 d.

4. Didžiulis (Daugų),

5. Drūkšiai (Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje),

6. Vištytis (Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje, išskyrus rekreacines zonas),

7. Elektrėnų marios (Išskyrus rekreacines zonas),

8. Baltijos jūros priekrantėse taip pat galima medžioti iš išnuomotuose vandens telkiniuose, nuomininkui išdavus leidimą.

Povandeninės medžioklės varžybos
Lietuvos povandeniniai medžiotojai dažnai dalyvauja varžybose užsienyje

Varžybos[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvos Laisvo nardymo asociacija trečius metus iš eilės organizuoja povandeninės medžioklės varžybas, kuriose dalyvauja ne tik vietiniai povandeniniai medžiotojai, bet ir svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos. Varžybų trukmė – 6 valandos.

Per varžybas leistini medžioti žuvų dydžiai (centimetrais):

Taškų skaičiavimas: 1 gramas žuvies svorio – 1 taškas. Maksimalus įskaitomas vienos žuvies svoris 5000 gramų. Už kiekvieną žuvį papildomai suteikiama 500 taškų. Už ungurį koeficientas didėja 1.5 karto.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]