Popierinės tvenkinys

Koordinatės: 54°36′51″ š. pl. 23°57′43″ r. ilg. / 54.61417°š. pl. 23.96194°r. ilg. / 54.61417; 23.96194
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°36′51″ š. pl. 23°57′43″ r. ilg. / 54.61417°š. pl. 23.96194°r. ilg. / 54.61417; 23.96194

Popierinės tvenkinys
Prie tvenkinio užtvankos – buvusios popieriaus dirbtuvės
Prie tvenkinio užtvankos – buvusios popieriaus dirbtuvės
Prie tvenkinio užtvankos – buvusios popieriaus dirbtuvės
Vieta Prienai
Plotas 0,0095 km²
Kranto linijos ilgis 0,41 km
Kilmė Dirbtinė
Įteka Drubengis
Išteka Drubengis
Popieriaus dirbtuvės – paveldo objektas [1]

Popierinės tvenkinystvenkinys pietinėje Prienų dalyje, kairiajame Nemuno krante, susidaręs pastačius užtvanką per Drubengio upelį. Užtvanka praeina F. Vaitkaus gatvė.

Tvenkinys yra Nemuno mažųjų intakų (su Nemunu) baseine, 0,24 km atstumu nuo Drubengio žiočių, jo hidrologinis nr. 10050160.[2]Tvenkinio ilgis iš vakarų į rytus - 0,16 km, plotis - iki 0,08 km. Altitudė 54,9 m. Pietvakarinis krantas aukštas. Į pietvakarius stūkso Prienų šilas.

Popieriaus dirbtuvės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tvenkinys gavęs Popierinės vardą, nes čia būta malūno ir popieriaus dirbtuvių, vienų seniausių ir stambiausių popierių gaminusių įmonių to meto Lietuvoje. Nėra žinomi dirbtuvių statybos metai, bet aišku, kad 1701 m. švedų antpuolio metu buvo sudegintas vandens malūnas bei popieriaus gamybos įmonė. Vėliau kunigaikščio Sapiegos iniciatyva įmonė buvo atkurta. Jo kvietimu vokietis G. Thierbachas patobulino popieriaus gamybos technologijas.

Popieriaus masė buvo pilstoma ir presuojama rankomis, popieriaus lakštuose įspaudžiamas vandenženklis – Sapiegų herbas su užrašu „Prienai. G. Thierbach“. Drubengio upelio tvenkinyje buvo pūdomi, paskui malami skudurai. Iš jų buvo gaminamas aukštos kokybės popierius. 1822 m. įmonėje stovėjo 22 mašinos, dirbo daugiau kaip 20 meistrų ir pameistrių, gamintas baltas ir spalvotas bei vyniojamasis popierius, kartonas. Gaminiai buvo vežami į Maskvą, Varšuvą, Peterburgą. Vėliau dirbtuvės sunyko, pralaimėjusios konkurencinę kovą moderniau įrengtiems Naujosios Vilnios ir Kučkuriškių popieriaus fabrikams. Vėliau čia buvo malūnas, vilnų karšykla.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]