Pomeronas (kolonija)
| Pomeroon Pomeronas |
|||||
| buvusi Nyderlandų kolonija | |||||
|
|||||
|
|||||
| Pomerono upės žiočių žemėlapis (1773 m.). | |||||
| Sostinė | 'Nieuw Middelburg | ||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||
| Era | Naujieji laikai | ||||
| - Pirmo prekybos posto įkūrimas | 1581 | ||||
| - Sunaikinta Prancūzijos korsarų | 1689 m. | ||||
Pomeronas (ol. Pomeroon) - buvusi Nyderlandų kolonija palei Pomerono upę (dabartinė Gajana). XVI a. antroje pusėje buvo užpulta ispanų ir vietinių indėnų, tad kolonistai pasitraukė į Gvianos gilumą ir netrukus įkūrė Esekibo koloniją prie Kyk-Over-Al forto. Antras ir žymiai rimtesnis kolonizavimas pradėtas 1650 m., bet irgi buvo nesėkmingas, nes prancūzų korsarai koloniją sunaikino 1689 m. Šios žemės trečią kartą buvo kolonizuotos XVIII a. antroje pusėje, bet jau kaip Esekibo kolonijos dalis.
Istorija [taisyti]
Pomerono upės pakrantėse 1581 m. olandų kolonistai iš Zelandijos įkūrė prekybinį postą. 1596 m. šį postą sunaikino indėnai ir ispanai. Kolonistai su savo vadovu Joost van der Hooge pasitraukė į salą Esekibo upėje ir ten įkūrė naują Esekibo koloniją.
Nauja ir žymiai rimtesnė kolonizacija buvo pradėta 1650 m., kai vadovaujant Olandų Vest-Indijos kompanijai buvo kuriamos plantacijos, kuriose dirbo afrikiečiai vergai. Buvo įkurtas mažas miestas Nieuw Middelburg, buvo pastatyta Nova Zeelandia tvirtovė, turėjusi apsaugoti mažą koloniją. Kolonijai grėsmę kėlė prancūzų korsarai, kurie 1689 m. užpuolė koloniją ir ją visiškai sunaikino. Pastatai ir cukraus gamybos įrenginiai buvo sudeginti, o vergai išgabenti į Prancūzijos kolonijas. Plantacijos nebuvo atstatytos, kolonija buvo palikta.[1]
XVIII a. pabaigoje plantatoriai vėl ėmė Pomerono upės pakrantėse kurti plantacijas. Bet dabar šias žemes administravo Nyderlandų Esekibo ir Demeraros kolonijos. 1796 m. Esekibo ir Demeraros kolonijas užkariavo britai, nes Nyderlandai tuo metu buvo Prancūzijos sąjungininkai.
Pagal Amjeno taikos sutartį (1802 m.) kolonija buvo grąžinta Nyderlandams, tačiau po metų D.Britanija pareikalavo ją grąžinti jai. Pagal 1814 m. Anglijos-Nyderlandų Londono sutartį buvo sutarta, kad Esekibo ir Demeraros kolonijos (buvusi Pomerono kolonija įėjo į šias žemes) bei Berbiso kolonija turi būti perduoti D. Britanijai. 1831 m. šios kolonijos tapo Britų Gvianos dalimi.
Nuorodos [taisyti]
- ↑ Hartsinck, J.J. (1770), Beschryving van Guiana, of de wilde kust in Zuid-America, Amsterdam: Gerrit Tielenburg. p.258–259.