Poligrafas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.

Poligrafas, melo detektorius – žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą. Paprasčiausiu atveju matuojamas žmogaus kūno elektrinis laidumas – toks poligrafas susideda iš ommetro ir kalibravimo įrenginio: žmogui jaudinantis, išsiskiria prakaitas, kūno varža sumažėja, ką ir parodo prietaisas. Nustatant, ar žmogus meluoja, prieš matavimus užduodami testiniai klausimai, vieni – susilauksiantys žinomai melagingo atsakymo, kiti – žinomai nuoširdaus. Remiantis varžos rodikliais, gautais atitinkamais momentais, galima daryti prielaidą apie tai, ar žmogus vėliau atsakinėjo meluodamas, ar ne. Sudėtingesni poligrafai matuoja ir kitus parametrus, pvz., pulso dažnį, kraujospūdį, adrenalino išsiskyrimą, vyzdžių dydį, judesių kiekį ir pan.

Teisminiame tyrime detektorius pirmą kartą buvo panaudotas JAV, 1935 m. vasario 2 d.

Poligrafija daugelio mokslininkų yra vertinama kaip pseudomokslas[1]. Šiuo metu daugumoje Europos valstybių poligrafo parodymai nelaikomi patikimu įrodymu teisme. JAV teismuose žmogus gali pasitikrinti melo detektoriumi tik tada, jei sutinka pats. Kanados teismuose nuo 1987 metų šis prietaisas nebegali būti naudojamas. Australijoje bendro nutarimo dar nėra, tačiau žinoma atvejų, kai teismas atsisakė pripažinti poligrafo parodymus gynybos naudai.

Lietuvoje poligrafas pradėtas naudoti 1992 metais[2]. Nežiūrint į tai, kad Poligrafo panaudojimo įstatymas nėra tobulas ir jame nėra numatyti kriminalinių įvykių tyrimai, vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodeksu buvo sėkmingai atlikti tyrimai poligrafu keliasdešimtyje rezonansinių baudžiamųjų bylų.[3][4]. Nuo 2004 metų tyriant kriminalinius nusikaltimus pasiteisino EKT(Įvykio žinojimo testas) metodika, kuri jau aprašyta Lenkijoje ir Rusijoje išleistuose vadovėliuose poligrafologams[5][6].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Iacono, W.G. "Forensic 'lie detection': Procedures without scientific basis," Journal of Forensic Psychology Practice, Vol. 1 (2001), No. 1, pp. 75-86.
  2. Saldžiūnas V., Kovalenka A. Legal Regulation and Practice of Psychophysiological Polygraph Examinations in the Republic of Lithuania, Polygraph, vol.42(2013),No.3, pp.137-145.
  3. Saldžiūnas V.,Kovalenka A. Poligrafas Lietuvoje ir svetur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui - 10 metų. Vilnius 2012, pus.347-368.
  4. http://liedetector.lt/ Archyvuota kopija 2014-02-23 iš Wayback Machine projekto.
  5. Konieczny J. Badania poligraficzne. Warszawa 2009.
  6. Князев В., Варламов Г. , Полиграф и его практическое применение. Москва 2012.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]