Podolės Kameneco tvirtovė

Podolės Kameneco tvirtovė – viduramžių gynybinių statinių kompleksas Podolės Kamenece (Ukraina). Iškilusi išskirtinėje vietoje: upės Smotričės sudarytos kilpos, kuri primena graikišką raidę Ω, sąsmaukoje. Upės krantai statūs bei uolėti, jie sudaro natūralius gynybinius įrengimus. Į kompleksą įeina Senoji pilis ir vėliau pristatyta nedidelė Naujoji, pastaroji saugojo privažiavimą prie tvirtovės. Abi pilys kelis šimtmečius dengė miesto prieigą nuo užpuolikų. Senojoje pilyje buvo kalinamas ir nužudytas Ukrainos valdovo Bogdano Chmelnickio sūnus etmonas Jurijus.

Miesto istorikų Eugenijaus Plemenickio ir Anatoijaus Tupčio nuomone X-XI a. toje vietoje galėjo stovėti medinė pilaitė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

*Ražankos bokštas*. Anksčiau dengtas akmens plokštėmis, dabar - mediniais gontais

Po Mėlynųjų Vandenų mūšio Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas miestą kartu su visa Podole atidavė valdyti lietuvių kunigaikščiams Karijotaičiams: broliams Jurgiui, Aleksandrui, Konstantinui ir Teodorui. Jiems ir priskiriama miesto akmeninės tvirtovės statyba. Manoma, kad jau 1362 m. pilis jau stovėjo, o 1374 m. ji buvo pirmą kartą paminėta kunigaikščio Jurgio Karijotaičio rašte.

Po Vytauto Didžiojo mirties miesto bajorai suėmė jo paskirtą LDK Kameneco seniūną Joną Daugirdą ir užgrobė valdžią. Tarp Lietuvos ir Lenkijos įsiplieskė karas dėl Kameneco ir visos Podolės bei Voluinės. 1434 m. pilyje įsitvirtino Lenkijos Karūnos įgula.

1672 m. Kamenecą kartu su pilimis užėmė Turkijos kariuomenė, o po ATR padalijimo - carinės Rusijos armija. XIX a. gynybiniai įrengimai prarado karinę reikšmę, jos teritorijoje buvo įrengtas istorijos muziejus. Tvirtovė kartu su senamiesčiu sudaro Nacionalinį Kameneco istorijos ir architektūros rezervatą, kuriam 2007 m. suteiktas vieno iš septynių Ukrainos stebuklų vardas.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pačioje pradžioje pilies teritorija priminė ištęstą trikampį, kurioje kiekvienoje viršūnėje stovėjo gynybinis bokštas. Vėliau buvo pastatytas ketvirtas ir kiti bokštai, piliavietė tapo keturkampė. XVI a. viduryje ją rekonstravo Žygimanto Senojo rūmų architektas Jokūbas Breitfusas (Hiob Praÿetfuess), po šio perstatymo pilies išvaizda beveik nepakito iki mūsų dienų.

Į pilį, o kartu ir senamiestį, patenkama per 9 m pločio tiltą, kuris Turkijos valdymo laikais buvo stipriai rekonstruotas ir todėl vadinamas Turkų. Patekus pro rytinius vartus, kairėje pusėje galima matyti Popiežiaus (dar vadinamo ten kalinto sukilėlių vado Ustimo Karmaliuko vardu) bokštą. Toliau, pagal laikrodžio rodyklę, stūkso Kepurės bokštas, Trenčino, Laskio arba Baltasis, Dieninis, Naujasis Vakarinis, Ražanka, nedidelis Komendanto, po to - Lianckrono ir penkiakampis Naujasis Rytinis bokštai . Kiek tolėliau stūkso Vandens bokštas, tarnavęs tvirtovės šuliniu.