Plyšiadantiniai
| Solenodontidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Haitinis plyšiadantis (Solenodon paradoxus) | ||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Plyšiadantiniai (Solenodontidae) – žinduolių šeima, turinti vieną gentį Solenodon ir kuriai priklauso dvi naktinių gyvūnų rūšys: kubinis plyšiadantis (Solenodon cubanus) ir haitinis plyšiadantis (Solenodon paradoxus). Įtrauktos į nykstančių rūšių sąrašą.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plyšiadantiniai yra endeminiai gyvūnai gyvenantys Didžiuosiuose Antiluose. Kubinis plyšiadantis aptinkamas Kuboje, o haitinis plyšiadantis – Espanjoloje (Haitis ir Dominikos Respublika). Šiose dviejose salose buvo rastos visos net ir išnykusios rūšys. Buveinę daugiausia sudaro miškai. Kartais aptinkami krūmuose šalia dirbamos žemės.[1]
Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Plyšiadantiniai panašūs į kirstukinius. Kūno ilgis 28-39 cm, uodegos 18-26 cm. Svoris 0,8–1 kg.[2] Kailis nuo rausvai rudos iki juodos spalvos. Kubinio plyšiadančio kailis tamsesnis, ilgesnis ir švelnesnis lyginant su haitinio. Uodega ir galūnės beplaukės.[3]
Kaip ir visų Eulipotyphla būrio atstovų, pėdos penkiapirštės ir su nagais. Priekinių galūnių nagai žymiai ilgesni ir labiau išlenkti lyginant su užpakalinėmis. Plyšiadantiniai turi skysčius išskiriančias liaukas. Skysčio kvapas primena ožkų kvapą.[3]
Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ieško maisto žemės paviršiuje arba po žeme kasdamiesi smailiais snukiais. Kartais naudoja nagus pralaužti kietą dirvą ar medžio žievę. Visaėdžiai, bet minta daugiausia gyvuliniu maistu[1] – bestuburiais gyvūnais: dviporiakojais, vabzdžiais ir sliekais, tačiau taip pat ir stuburiniais gyvūnais, pavyzdžiui, mažesniais driežais. Rečiau minta vaisiais ir kitomis augalų dalimis.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 „Solenodontidae (solenodons)“. Animal Diversity Web (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-02-27.
- ↑ David W. (red.), McDonald (2009). „Solenodons“. The Encyclopedia of Mammals (anglų). Oxford University Press. pp. 422–423. ISBN 978-0-19-956799-7.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Nowak, R. M. (1999) s.199-201 delvis på Google books