Plokščiapėdystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Deformuota pėda

Plokščiapėdystė (pes planovalgus) – pėdos deformacija. Išorinis jos kraštas būna pakilęs, o vidinis kraštas ir skliautas nusileidęs.

Įgimta plokščiapėdystė pasitaiko labai retai. Įgyta plokščiapėdystė gali būti statinė (susidaro dėl silpnų blauzdos ir pėdos raumenų, kaulų suminkštėjimo, organizmo nusilpimo; ją dažniausiai įgyja stovimo darbo žmonės – kirpėjai, pardavėjai), trauminė (po kulkšnių lūžio, jei jos pakankamai ilgai būna imobilizuotos), rachitinė (po rachito), paralitinė (po poliomielito). Plokščiapėdystė vystosi lėtai. Kojos greit pavargsta; vaikštant, ypač ilgai stovint, skauda pėdas. Laikui bėgant pėdos vis labiau deformuojasi.

Plokščiapėdystė gali būti gydoma gimnastika, masažu, kartais operacija; į batus dedamas specialus dėklas – supinatorius, nešiojama ortopedinė avalynė. Plokščiapėdystės profilaktikai svarbu tinkama avalynė, sistemingas kojų raumenų stiprinimas.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Plokščiapėdystė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 60 psl.