Plinijus Jaunesnysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Plinijus Jaunesnysis (lot. Gaius Plinius Caecilius Secundus; 61 m. – apie 113 m.) – romėnų teisininkas, autorius ir politikas. Plinijaus Vyresniojo sūnėnas ir auklėtinis [1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Plinijus Jaunesnysis plačiausiai žinomas dėl savo laiškų, kurių išliko per 247[2]. Kai kurie iš jų buvo adresuoti imperatoriams ar kitiems žymiems to laikotarpio romėnams, pavyzdžiui, istorikui Tacitui. Valdant imperatoriui Trajanui (98–117 m. e. m.) Plinijus Jaunesnysis buvo Romos imperijos magistratas. Jo laiškai suteikia daug įžvalgų apie Romos provincijų valdymą.

Plinijaus Jaunesniojo laiškuose užfiksuotas detaliausias Vezuvijaus išsiveržimo aprašymas, nors laiškas istorikui Tacitui parašytas tik 25 m. po traumatiško įvykio, kurio metu žuvo Plinijaus dėdė ir globėjas Plinijus Vyresnysis[3].

Plinijaus Jaunesniojo laiškuose, jam administruojant Bitinijos ir Ponto provinciją, taip pat randamas vienas ankstyviausių krikščionių paminėjimų. Laiške imperatoriui Trajanui 112 m. e. m. valdovo klausiama patarimo, kaip elgtis su įtariamais krikščionimis.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. vle.lt
  2. Gajus Plinijus Jaunesnysis, Iš laiškų: apie gyvenimą, valdžią ir mirtį, sudarė ir iš lotynų kalbos vertė Aleksandra Teresė Veličkienė, Vilnius: Tyto alba, 2015
  3. Plinijus Jaunesnysis, Laiškai LXV–LXVI.
  4. Plinijus Jaunesnysis, Laiškai 10.96.