Plebsas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Plebsas (lot. plebs, liaudis) – senovės Romos nekilmingų, patricijų privilegijų neturinčių piliečių klasė, didžioji gyventojų dalis. Plebsui priklausantis asmuo vadinamas plebėjumi (lot. plebeius). Šiuo metu terminas daugiausiai naudojamas apibūdinti žemesnės ar žemiausios turtinės klasės, neturtingus gyventojus, tačiau senovės Romos laikais plebėjai galėjo būti ir turtingi bei įtakingi, tiesiog nekilmingi ir nepriklausantys patricijų klasei.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Plebėjų atsiradimo aplinkybės ir tikslus laikotarpis nėra žinomas. Romos Karalystės laikais visuomenės susiskirstymas į plebėjus ir patricijus dar nebuvo ryškus. Pirmųjų karalių valdymo metu visi Romos piliečiai buvo vadinami patricijais. Romėnams nukariavus lotynus, daug jų apsigyveno Romoje. Manoma, kad lotynai ir buvo pirmieji plebėjai – Romos gyventojai ir piliečiai, tačiau turintys ribotas teises (negalėjo gauti jokių aukštesnių religinių ar politinių pareigų, naudotis visuomeninėmis žemėmis). Dvylikos lentelių įstatymai uždraudė vedybas tarp patricijų ir plebėjų, nors 445 m. pr. m. e. jos buvo įteisintos Lex Canuleia įstatymu. Tačiau turtingesni plebėjai galėjo tarnauti armijoje ir iškilti iki karinių tribūnų.

287 m. pr. m. e. beveik du šimtmečius trukusi plebėjų ir patricijų kova pasibaigė formaliu lygių teisių plebėjams suteikimu. Plebėjai turėjo savo organizacijas (plebėjų taryba) ir savo atstovus valdžioje (plebėjų tribūnas, plebėjų edilas). Plebėjų tribūnas senate net turėjo veto teisę. Galingiausias neformalus plebėjų ginklas kovoje dėl teisių buvo vadinamas secessio plebis – tiesiog masinis išvykimas iš Romos, paliekant patricijus tvarkytis vienus. Kadangi plebėjai sudarė miesto daugumą, nuo jų priklausė aprūpinimas maistu bei kitais resursais, likti be jų aukštuomenės mažuma negalėjo. Sulyginus teises, plebėjaus terminas reiškė jau pilnateisį, tačiau tik nekilmingą Romos pilietį.

Dar vėliau turtingesni plebėjai tapdavo senatoriais, pasiekdavo didelės politinės įtakos, padarydavo karjerą. Įtakingiausieji plebėjai susiliejo su patricijais ir sudarė naują privilegijuotą uždarą visuomenės grupę – nobilitetą. Bent vienas edilų teisiškai privalėjo būti renkamas iš plebėjų tarpo. Nuo pirmojo amžiaus prieš mūsų erą, didelė senato dalis jau buvo tik plebėjų kilmės, ir vėliau pamažu išmirštant senoms, kilmingoms šeimoms plebėjų politiniame gyvenime vis daugėjo.