Plazmodezma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Plazmodezma leidžia medžiagoms keliauti per augalines ląsteles per simplastinį kelią.

Plazmodezma – mikroskopinis kanalas augalinėse ląstelėse (ir kai kuriose dumblių ląstelėse), kuris kerta jų ląstelės sienelę. Plazmodezmos leidžia augalinėms ląstelėms komunikuoti ir transportuoti medžiagas.

Priešingai negu gyvūninėse ląstelėse, kiekviena augalinė ląstelė yra apsupta polisacharidine ląstelės sienele. Todėl kaimyninės augalinės ląstelės yra atskirtos pora ląstelės sienelių ir įsiterpiančia vidurine lamele, taip suformuojamas apoplastas – užląstelinė sritis. Nors ląstelės sienelė yra pralaidi tik mažiems tirpiems proteinams ir kitiems tirpiniams, plazmodezma leidžia tiesioginį, reguliuojamą, simplastinį tarpląstelinį medžiagų transportą tarp ląstelių.

Yra dvi plazmodezmų formos: pirminė plazmodezma, kuri susidaro ląstelės dalijimosi metu ir antrinė plazmodezma, kuri gali susidaryti tarp brandžių ląstelių.[1]

Kitos panašios ląstelės struktūros yra: plyšinės jungtys, ląstelės nanovamzdeliai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.pubmedcentral.nih.gov/articlerender.fcgi?artid=1692983 The shoot apical meristem: the dynamics of a stable structure. Jan Traas and Teva Vernoux : Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 2002 June 29; 357(1422): 737–747. (page 744)