Platono akademija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Platono akademijafilosofijos mokykla, kurią įkūrė Platonas 387 m. pr. m. e. netoli Atėnų, mitinio herojaus Akademo sode, dėl to pavadinta akademija. Jai Platonas vadovavo apie 40 metų.

Platono akademijoje filosofijos dėstymas derintas su matematikos, astronomijos, mechanikos tyrimais, visai šiai veiklai teikiant etinę (tarnavimo gėriui) prasmę.

Kaip formalus Platono filosofijos centras, Platono akademija gyvavo beveik 800 m., tačiau jos filosofiniai pamatai ne kartą keitėsi. Vadinamoji Senoji akademija (iki 270 m. pr. m. e.; Speusipas, Ksenokratas) plėtojo Platono teoriją, joje išryškindama ir susiprindama pitagorizmo elementus. Vidurinioji akademija (III a. pr. m. e.; Arkesilajas) pasuko į skepticizmą. Jo tradiciją tęsė ir Naujosios akademijos (III a. pr. m. e.) kūrėjas, stoicizmo priešininkas Karneadas.

Skepticizmą pakeitė eklektizmas, kuris reiškėsi mėginimais suderinti Platono filosofiją su stoikų, pitagorininkų, peripatetikų ir kitomis teorijomis.

Neoplatonizmas (Plutarchas) akademijoje įsigalėjo IV a.

529 m., kaip pagonybės ramstį, imperatorius Justinianas Platono akademiją uždarė.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Platono akademija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 44 psl.