Platinamasis paketas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Platinamasis paketas (angl. distribution, lietuviškai kartais vadina distribucija) – programinės įrangos rinkinys, paruoštas patogiam platinimui bei įdiegimui.

Įprastai platinamuoju paketu vadinama operacinė sistema su Linux ar kitu (pvz BSD, HURD), dažniausiai laisvu, operacinės sistemos branduoliu bei papildomomis programomis. Labiausiai paplitę yra vadinamieji GNU/Linux platinamieji paketai, su Linux branduoliu bei laisvų programų rinkiniu, kurių dauguma platinamos pagal GNU licencijas (GPL bei LGPL).

Vieni Linux platinamieji paketai turi daugiau programų, o kiti mažiau, atitinkamai skiriasi ir savo dydžiu bei paskirtimi. Labiausiai paplitę yra serveriams bei namų kompiuteriams skirti platinamieji paketai, populiariausi yra: Debian, Ubuntu, Mandriva, Fedora, SuSE, Gentoo, Slackware, Linspire, Xandros, Archlinux, Mepis GNU/Linux.

Labai dažnai GNU/Linux platinamieji paketai kuriami vieni kitų pagrindu, pvz., Debian pagrindu yra sukurti Ubuntu, Mepis, Linsprire, Xandros bei Lietuvos rinkai skirtas Baltix platinamieji paketai. Taip kuriant daug mažiau darbo yra dubliuojama, dažniausiai visur naudojamos tos pačios laisvos programos (pvz internetui naršyti - Firefox, tekstams rašyti, pateiktims bei skaičiavimams biure - OpenOffice.org, grafinei terpei - X.org sistema ir t. t.), todėl sukuriami geriau galutiniam naudotojui pritaikyti produktai.