Plastūnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Plastūnai (rus. пластуны, ukr. пластуни) – pėsčiųjų kazokų dalinių kareiviai.

Į plastūnų dalinius rinkdavo gerus šaulius, ištvermingus karius, galinčius veikti labai sunkiomis sąlygomis. Pirmieji plastūnai XIX a. sudarė Juodosios jūros kazokų kariuomenės žvalgų ir sargybos dalinius, o vėliau – Kubanės kazokų kariuomenėje. Pėsčiųjų kazokų daliniai buvo sukurti Rusijos Kaukazo karų metu (1763? – 1864), kur jie turėjo ginti vadinamąją Kubanės liniją nuo priešo antpuolių. Pėsčiųjų žvalgų, avangardo karių ir pasalų meistrų tradicija, siejama su terminu plastūnai, siekia Zaporožės Sečės laikus.

Su plastūnų pavadinimu siejamas rusiškas terminas ползти по-пластунски 'šliaužti plastūniškai', reiškiantis šliaužimo būdą, kai šliaužiama visu kūnu prisiplojus prie žemės.

Vėliau plastūnais imta vadinti bet kokius kazokų pėstininkų dalinius. Rusijos imperijos kariuomenėje buvo ištisi plastūnų pulkai. Paprastai kazokai į kariuomenę eidavo su savo žirgais, balnais ir susijusia įranga, kuriuos pirkdavo už asmeninius pinigus. Tuo tarpu plastūnų tarnyba buvo pigesnė, nes nereikėjo arklių, tiko skurdesniems kazokams. Tačiau plastūnų daliniai nebuvo populiarūs, nes kazokų išdidumą labiau tenkino tarnyba kavalerijoje.

Terminas plastūnai vėl imtas naudoti Raudonojoje Armijoje per Antrąjį pasaulinį karą, juo pavadinti keletas kazokų pulkų ir batalionų. Buvo vienintelė plastūnų divizija (9-oji Krasnodaro plastūnų šaulių divizija). Vokiečių kareiviai šios divizijos kareivius vadino „Stalino galvažudžiais“.
Plastūnų padalinių buvo vermachto pusėje besikovusių kazokų daliniuose.