Planema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Planema – stambios planetos dydžio kūnas, susiformavęs ne kaip planeta (iš protoplanetinio disko), o kaip žvaigždė.

Žodis „planema“ yra santrumpų sandūra (planetos masė). Ši sąvoka apima įvairių dydžių objektus, nors dauguma planemų, kurios sukasi aplink žvaigždes paprastai vadinamos planetomis (arba nykštukinėmis planetomis). Šį terminą Tarptautinei astronomų sąjungai 2003 metais pirmą kartą pasiūlė Kalifornijos Berklio universiteto profesorius Gibor Basri. Sąvoka dar nėra plačiai vartojama astronomų tarpe.

Planemos gali turėti savo proplanetinius diskus, iš kurių formuojasi jų palydovai. Manoma, jog tokį diską turėjo ir Jupiteris ir taip susiformavo jo palydovų sistema (Žemės ir Marso palydovai greičiausiai atsirado kitaip). Šiuo metu stebimų planemų masė yra nuo 5 iki 15 Jupiterio masių. Plamemos nuo planetų skiriasi ne dydžiu, o atsiradimo būdu (atsiranda kaip žvaigždės) bei tuo, jog jos nesisuka apie jokią kitą žvaigždę, skrieja pačios sau. Panašiai kaip ir rudosios nykštukės, jaunos planemos gali kurį laiką šviesti, eikvodamos gravitacinio traukimosi energiją.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]