Plačialapis gyslotis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Plantago major |
|---|
 Plačialapis gyslotis (Plantago major) |
| Mokslinė klasifikacija |
Plačialapis gyslotis (Plantago major) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos gysločių (Plan) augalų rūšis.
Aukštis 10-30 cm. Lapai auga skrotele. Jų lapalakštis kiaušininiškas, 2-10 cm ilgio ir 1,5-7 cm pločio. Žiedynas – cilindriška tanki varpa. Žiedai gelsvai žalsvi, neišsiskiriantys. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisius – 8 sėklų dėžutė.
Lietuvoje dažna rūšis. Auga pievose, pakelėse, pagrioviuose, daržuose.
Liaudiški gysločio pavadinimai:
- trauklapis, traukažolė, traukutis, trūkžolė – nuoroda į gydymą, nes sutraukia,
- raukžolė, raukažolė– nuoroda į gydymą, užraukia žaizdą („uždės raukažolę ir sugis“),
- gyslalapis, gyslapis, gyslažolė, gyslonis, gysliuotis, gysločius, gyslonė, gyslūnalapis – pagal lapo išvaizdą,
- kelio letena, kelio retiniai, kelretinis – pagal dažną augavietę.
Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lapai turi rauginių medžiagų (iki 10 %), gleivių (iki 5 %), saponinų, flavanoidų, fitoncidų, fenolkarboninių rūgščių, dlikozido aukubino, vitamino C ir vitamino K.
Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyslotis gydymui naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo lapai pasižymi bakteriocidiniu, priešuždegiminiu poveikiu, naudojami žaizdoms, sumušimams gydyti, sustabdyti kraujavimui.
Jie naudojami preparatų kosulio gydymui gamybai. Dedama į atsikosėjimą lengvinančius mišinius.
Lapų arbata gerina apetitą, stabdo viduriavimą, mažina kraujo spaudimą, palengvina kosulį.
Iš šviežių lapų galima spausti ir sultis. Jomis gydomas anacidinis gastritas, opaligės. Sulčių kompresus galima dėti ant sumušimų, žaizdų.
Gysločio sulčių negalima vartoti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Vaistinės žaliavos rinkimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lapai (taip pat ir siauralapio gysločio) renkami nuo birželio mėnesio žydėjimo metu, pakartotinai – iki rudens šalnų. Lapai skinami su ne ilgesnėmis kaip 5 cm lapkočių liekanomis ir tuoj pat džiovinami paskleidus plonu sluoksniu perpučiamose pastogėse pavėsyje. Džiovinant, lapai dažnai pavartomi. Išdžiuvę lapai, kai lapkotis pasidaro trapus, lengvai lūžta. Iš 4,5 kg šviežių lapų gaunama 1 kg sausos žaliavos.
Sudžiūvę lapai yra žalios spalvos, susisukę spirale, turi silpną kvapą, kiek kartoki.
