Plačialapis gyslotis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Plantago major
Plačialapis gyslotis (Plantago major)
Plačialapis gyslotis (Plantago major)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Astražiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Asteridae)
Eilė: Gyslotiečiai
(Wikispecies-logo.svg Plantaginales)
Šeima: Gyslotiniai
(Wikispecies-logo.svg Plantaginaceae)
Gentis: Gyslotis
(Wikispecies-logo.svg Plantago)
Rūšis: Plačialapis gyslotis
(Wikispecies-logo.svg Plantago major)

Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major, angl. Broadleaf Plantain, vok. Breitwegerich) – gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos gysločių (Plan) augalų rūšis.

Aukštis 10-30 cm. Lapai auga skrotele. Jų lapalakštis kiaušininiškas, 2-10 cm ilgio ir 1,5-7 cm pločio. Žiedynas – cilindriška tanki varpa. Žiedai gelsvai žalsvi, neišsiskiriantys. Žydi birželio-rugsėjo mėn. Vaisius – 8 sėklų dėžutė.

Lietuvoje dažna rūšis. Auga pievose, pakelėse, pagrioviuose, daržuose.

Plačialapis gyslotis

Liaudiški gysločio pavadinimai:

  • trauklapis, traukažolė, traukutis, trūkžolė – nuoroda į gydymą, nes sutraukia,
  • raukžolė, raukažolė– nuoroda į gydymą, užraukia žaizdą („uždės raukažolę ir sugis“),
  • gyslalapis, gyslapis, gyslažolė, gyslonis, gysliuotis, gysločius, gyslonė, gyslūnalapis – pagal lapo išvaizdą,
  • kelio letena, kelio retiniai, kelretinis – pagal dažną augimvietę.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Lapai turi rauginių medžiagų (iki 10 %), gleivių (iki 5 %), saponinų, flavanoidų, fitoncidų, fenolkarboninių rūgščių, dlikozido aukubino, vitamino C ir vitamino K.

Vaistinės augalo savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Gyslotis gydymui naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo lapai pasižymi bakteriocidiniu, priešuždegiminiu poveikiu, naudojami žaizdoms, sumušimams gydyti, sustabdyti kraujavimui.

Jie naudojami preparatų kosulio gydymui gamybai. Dedama į atsikosėjimą lengvinančius mišinius.

Lapų arbata gerina apetitą, stabdo viduriavimą, mažina kraujo spaudimą, palengvina kosulį.

Iš šviežių lapų galima spausti ir sultis. Jomis gydomas anacidinis gastritas, opaligės. Sulčių kompresus galima dėti ant sumušimų, žaizdų.

Gysločio sulčių negalima vartoti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.

Vaistinės žaliavos rinkimas[taisyti | redaguoti kodą]

Lapai (taip pat ir siauralapio gysločio) renkami nuo birželio mėnesio žydėjimo metu, pakartotinai – iki rudens šalnų. Lapai skinami su ne ilgesnėmis kaip 5 cm lapkočių liekanomis ir tuoj pat džiovinami paskleidus plonu sluoksniu perpučiamose pastogėse pavėsyje. Džiovinant, lapai dažnai pavartomi. Išdžiuvę lapai, kai lapkotis pasidaro trapus, lengvai lūžta. Iš 4,5 kg šviežių lapų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Sudžiūvę lapai yra žalios spalvos, susisukę spirale, turi silpną kvapą, kiek kartoki.


Commons-logo.svg Vikiteka: Plačialapis gyslotis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka