Plačialapė pipirnė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepidium latifolium
Plačialapė pipirnė (Lepidium latifolium)
Plačialapė pipirnė (Lepidium latifolium)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Dilenijažiedžiai
( Dilleniidae)
Šeima: Bastutiniai
( Brassicaceae)
Gentis: Pipirnė
( Lepidium)
Rūšis: Plačialapė pipirnė
( Lepidium latifolium)

Plačialapė pipirnė (Lepidium latifolium) – bastutinių (Brassicaceae) šeimai priklausančių daugiamečių augalų rūšis. Paplitusi Pietų ir Centrinėje Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje iki Himalajų; introdukuota JAV ir Meksikoje. Lietuvoje auginama retai.

Tai 1 m aukščio žolinis augalas, jo šaknys storos, šakotos. Stiebas stačias, tvirtas, šakotas, plikas ir gausiai lapuotas. Lapai stori, ištisiniai, dantyti. Auga druskinguose dirvožemiuose. Valgoma jauna žolė ir lapai[1].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]