Plūduriuojančioji plūstis
| Salvinia natans |
|---|
 Plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans) |
| Mokslinė klasifikacija |
Plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans)[1] – plūstinių (Salviniaceae) šeimos, plūsties (Salvinia) genties vandens augalas, plūduriuojantis stovinčių vandens telkinių paviršiuje.
Morfologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turi šakotus stiebus, bet neturi šaknų. Ant stiebo bamblių lapai išsidėsto poromis vienas prieš kitą. Jie pailgo ovalo formos, ryškiai žalios spalvos; viršutinė pusė plaukuota. Ties kiekviena lapų pora stiebo apačioje yra vienas vandenyje paniręs lapas, suskaldytas į plonus siūlelius, kurie primena šakneles. Plūduriuojančių lapų paviršius padengtas kauburėliais ir plaukeliais (trichomai), tarp jų susilaiko oro burbuliukai ir atstumia vandenį, todėl plūstys neskęsta ir yra apsaugomos nuo vandens. Tokia apsauga reikalinga, kad galėtų vykti fotosintezė.[2]
Dauginimasis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauginasi stiebo atplaišomis ir sporomis. Panirusių lapų pamate susidaro rutuliški uždari sorai, kuriuose vystosi megasporangės arba mikrosporangės. Megasporangėje subręsta 1 megaspora, o mikrosporangėje – net 64 mikrosporos. Sporos peržiemoja vandens telkinio dugne, o pavasarį išplaukia į vandens paviršių. Iš mikrosporos išsivysto labai redukuotas vyriškas polaiškis, kurį sudaro trys ląstelės. Iš megasporos išsivysto vėduokliškas moteriškas polaiškis. Po apvaisinimo susidaro zigota, o vėliau – gemalas, kuris minta megasporos maisto atsargomis.[2]
Gamtinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Auga labai gretai, todėl dažnai užželia svarbius vandens telkinius – taip trukdo laivybą, prastina vandens kokybę. Nekontroliuojamos invazinės plūsties rūšys gali ežerą greitai paversti pelke. Auginant lauke tarp plūsties šaknų gali slėptis žuvys, kiti gyvūnai.
Plūduriuojančioji plūstis gali būti auginama kaip kambarinis vandens augalas.[3] Auginimo sąlygos: vandens inde, saulėtoje vietoje. Žiemą 14–20 °C temperatūra.[4]
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paplitęs Azijos, Afrikos, Amerikos atogrąžų srityse, nors auga ir paatogrąžų bei vidutinių platumų vandens telkiniuose.[5] 2000 m. plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans) buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.[6]
1922 m. prof. Povilo Snarskio nustatyta Joniškėlio apylinkėse, pelkėse, bet jas nusausinus išnyko.[7] Rūšies statusas Lietuvoje neaiškus, jį reikėtų tikslinti.[8]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ [1] Archyvuota kopija 2021-05-27 iš Wayback Machine projekto. https://www.catalogueoflife.org/data/taxon/79GKY Archyvuota kopija 2021-05-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 [2] Stravinskienė V. 2012. Gėlųjų vandenų augalai. Iš Aplinkos bioindikacijos praktika. Kaunas: VDU leidykla, p. 122–153. 21psl.
- ↑ [3]https://www.encyclo-fish.com/EN/freshwater/plants/salvinia-natans.php
- ↑ [4] T. Jokšienė, J. Varkulevičienė. 2011. Kambarinių augalų kolekcionavimas. Mokymo priemonė universitetų ir kolegijų studentams. Kaunas: VDU leidykla 28psl.
- ↑ Plūduriuojančioji plūstis (Salvinia natans) (ID 5274858) aptikimo vietos. Aptikimo vietų registravimo šaltiniai. Globali biologinės įvairovės informacijos priemonė (GBĮIP). (angl. Global Biodiversity Information Facility (GBIF)) https://www.gbif.org/species/5274858
- ↑ „Dėl į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“. 2000 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 306. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
- ↑ Minkevičius A., 1959: LTSR Flora 1 t. – Vilnius.
- ↑ Gudžinskas, Z. 1999: Lietuvos induočiai augalai. – Vilnius.